Taip, mieli marijampoliečiai, mūsų miesto herbas visiškai neatitinka nūdienos madų ir tendencijų, todėl būtina galvoti apie naują Marijampolės heraldikos atributą. Pagalvokite: pasaulis ritasi į tvarumo būseną, tolerancijos šmėkla žengia ne tik per Europą, bet ir per Šiaurinę Ameriką, o mes ką garbiname? Kažkokį romėnų karį, kuris atstovauja militaristinę valstybę, užgrobusią visą Europą ir net dalį Anglijos, valstybę, kurioje egzistavo vergovė… O ką jis daro sėdėdamas ant žirgo ? Ogi nudobia drakoną! Galimai vieną iš paskutiniųjų išlikusių dinozaurų, taip mažindamas mūsų planetos gyvūnijos įvairovę. Pagaliau taip skatinamas smurtas prieš gyvūnus! Čia mūsų bėdos su herbu nesibaigia – drakonas juodos spalvos!
2022 metais švęsime dviejų šimtų trisdešimties metų jubiliejų, kai Marijampolė įgijo savo herbą, todėl šie metai turi būti radikalių pokyčių metais. Ką siūlau? Naujasis herbas turėtų būti tvarus, propaguojantis atsinaujinančią energiją ir subtiliai parodantis, kad mes esame prieš klimato kaitą. Ir šiaip edukuojantis vertybes, kurios išgelbės žmoniją nuo istorinės praeities suvokimo ir įtvirtins absoliučios tolerancijos diktatūrą.
Tai, ką surašiau, yra ne „naujametinis pervargimas”, tiesiog norėjau parodyti, kaip paprastus dalykus galima paversti absurdiškais arba tolerantiškai madingais. Pusę savo gyvenimo nugyvenau sovietiniame rojuje. Šalyje, kurioje Prancūzijos revoliucijos šūkis „Laisvė, lygybė, brolybė” reiškė, kad negali galvoti, kalbėti ir netgi judėti taip, kaip tau norisi. Todėl įgijau imunitetą nuo visų su sveiku protu nieko bendro neturinčių ideologijų. Jos visos grįstos gerais norais, bet veda į tą patį pragarą.
Mieli ir nemieli marijampoliečiai, linkiu Jums šiais metais išlaikyti sveiką suvalkietišką nuovoką ir atsilaikyti prieš visus naujus vajus: ir prieš tvarumo, ir prieš istorinės atminties griovimo, istorijos, kuri nebuvo baltai juoda, bet turėjo gausybę atspalvių.
