Netikėtas koronaviruso protrūkis buvo tarsi priminimas apie esamą klimato krizę. Pastaroji ne tik mažina biologinę įvairovę, bet ir turi įtakos ir žmonių sveikatai, ekonomikai bei finansams. Norint stabdyti ir mažinti žalą žmonės dažnai pradeda tvaresnį gyvenimo būdą, kuris pastaruoju metu yra vis labiau pabrėžiamas socialinėse medijose ir žiniasklaidoje. Esant tokiam dideliam informacijos kiekiui ir masiniam įsitraukimui, susiduriame su klausimu ar tvarumas – tik mada?
Norint geriau suprasti problemą ir rasti atsakymą į šį klausimą, asociacija „Jaunimas YRA“ savo Facebook paskyroje organizavo diskusiją: „Daugiau = mažiau: kas yra tvarumas ir kodėl tai svarbu?“ Renginio metu moderatorius Paulius Serapinas kalbino ekologiško verslo įkūrėją Laurą Prievelytę – Juknę bei tvaraus gyvenimo būdo tinklaraštininkę Ievą Kazakevičiūtę.
Svarbu suprasti, jog tvarumas – individualus dalykas, kuris kiekvienam žmogui asocijuojasi su asmeninėmis idėjomis. I. Kazakevičiūtė įvardino: „Tvarumas – tai nuolatinė kelionė, apimanti gyvenimą darnoje su tave supančia aplinka“. Norint tapti tvaresnio gyvenimo būdo atstovu neužtenka tik apie tai pagalvoti ar pradėjus rūšiuoti save tokiu laikyti, tačiau bet koks mažas žingsnis gali būti pradžia. Tvaraus gyvenimo būdas – tai mąstymas, ką ir kodėl renkuosi, kaip elgiuosi, kokia tų pasirinkimų vertė ir rezultatas. Šis kelias, toli gražu, ne visada bus toks lengvas ir tobulas, koks gali pasirodyti socialinėje medijoje. Diskusijoje buvo pabrėžiama, jog svarbiausia nesivaikyti „eko mados“ tendencijų ir ne imti kardinaliai viską keisti, įsigyti madingų ekologiškų produktų, tačiau siekti sumažinti vartojimą, geros kokybės daiktus panaudoti keletą kartų. Tik realus supratimas, prasmingų veiksmų darymas, pačio asmens susidomėjimas šiomis idėjomis yra kelias į tvarų gyvenimą, o tai yra kur kas daugiau nei „mada“ aprėpia.
Neretai manoma, jog šiuolaikinis jaunimas ir dabartinė visuomenė yra itin vartotojiški. Didėjant susidomėjimui ekologiškumo temomis ir tvariu gyvenimo būdu, verslai stengiasi pasinaudoti galimybe įtikti pirkėjui ir pasiūlyti jam tai, kas aktualiausia. Deja, kartais mada iškreipia realybę – stambių prekių ženklų gamintojai deklaruoja esantys tvarūs, taip stengdamiesi pritraukti pirkėjus, tačiau ne visos prekės, pažymėtos žaliu ženklu, turi tvarius bruožus. Siekiant išvengti šių nesusipratimų, pašnekovės skatino jaunuolius nebijoti klausti, aiškintis, domėtis. Diskusijos pabaigoje visi sutiko su teiginiu: „Geriau tūkstantis netobulai tvariai gyvenančių žmonių, negu vienas visiškai neklystantis“. Tik kartu galima padaryti pokytį visuomenėje, kurio šiuo metu reikia labiausiai.
Vis dėlto, mada gali turėti ir teigiamą poveikį. Mada reikalinga tam, jog savo idėjomis lengviau pasiektumėme platesnę žmonių auditoriją. Juk jausdami masinį susidomėjimą dažnai ir patys nevalingai norime tai išbandyti, prisidėti. Tai puikus būdas paskleisti informaciją, padidinti susidomėjimą tvarumo temomis ir paskatinti ekologiškesnį gyvenimo būdą. Svarbiausia, jog kiekvienas individas ne aklai sektų masinėmis idėjomis, bet suprastų viso to prasmę ir kurtų pokytį tiek savo, tiek ir kitų gyvenime.
Renginio dalyviai priėjo bendros išvados, jog nors mada turi tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos tvarumui, tačiau svarbiausia nepamiršti viso to prasmės ir esmės. Mada gali paskatinti asmenį domėtis, tačiau tvarus gyvenimo būdas išpildomas tik įdėjus savų pastangų. Pašnekovai pabrėžė – reikia atrasti džiugesį kiekviename mažame žingsnyje ekologiškesnio gyvenimo link, kuris nėra susijęs vien tik su tvarių prekių skaičiumi namuose. Tvarus gyvenimas – tvarus mąstymas. Svarbu su šiais pasirinkimais atrasti tikrą santykį ir prisiminti, jog tai ilgas kelias, tačiau atnešantis naudą tiek aplinkai, tiek asmenybei.
Renginio pabaigoje pašnekovė L. Prievelytė – Juknė pasidalino keliais patarimais, kurie pravers asmenimis, norintiems prisidėti prie tvarių idėjų įgyvendinimo:
1. Planuokite maisto ir patiekalų kiekį taip, jog liktų kuo mažiau atliekų.
2. Mažinkite vienkartinių plastikinių produktų vartojimą.
3. Naudokite daiktus vėl ir vėl. Neskubėkite pirkti naujų daiktų, geriau sutvarkykite senus.
4. Atraskite „antrų rankų“ rinką – ne tik rūbams, bet ir elektronikai, baldams, knygoms ir t.t. Tai ne tik mažina vartojimą, bet ir sutaupo išlaidas.
5. Edukuokitės ir nebijokite tuo dalintis su kitais.
Renginys finansuojamas Marijampolės savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.
