Dažnai galima išgirsti, kad lietuviams ypač trūksta vitamino D. Vis dėlto, kai norima atsargas papildyti, vis tiek ne visada aišku, kaip tai daryti ir kodėl. „Eurovaistinės internete” klientus konsultuojanti vaistininkė Greta Maksimavičiūtė atsako į dažniausiai užduodamus klientų klausimus apie vitaminą D.
– Kuo svarbus vitaminas D?
– Vitaminas D atlieka daugiau nei 200 fiziologinių funkcijų, jis taip pat turi hormoninį poveikį organizmui. Šis vitaminas visame kūne selektyviai tiesiogiai ar netiesiogiai reguliuoja apie 3 proc. žmogaus genomo. Jis daro įtaką imuninės sistemos reguliavimui, fosforo ir kalcio homeostazes palaikymui, insulino reguliavimui, ląstelės dalijimosi reguliavimui, skatina ląstelių diferenciaciją. Vitaminas D kontroliuoja ląstelių mirties indukciją, reguliuoja kalcio transportavimą raumenyse, naudojamas kaulų augimo ir mineralizacijos procesuose.
Apskritai, jis dalyvauja daugelyje ląstelės gyvybinių procesų, todėl reikia suprasti jo svarbą, jis skirtas ne tik palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ar gerą nuotaiką, bet atlieka daug platesnes funkcijas. Dėl jo unikalių savybių vitaminas D dažnai dar vadinamas ir hormonu.
– Kokie yra vitamino D šaltiniai?
– Natūraliai mūsų organizme šis vitaminas gaminasi būnant saulės šviesoje, jo gauname su maistu arba vartodami specialius preparatus. Vitaminu D dažnai praturtinami žuvų taukai.
– Ar galime vitamino D gauti pakankamai su maistu?
– Norint gauti rekomenduojamą vitamino D paros normą, reikėtų suvartoti 1 valgomąjį šaukštą menkių kepenėlių aliejaus, 85 g lašišos (neapdorotos termiškai), 250 g tuno, 10 kiaušinių arba net 2,5 kg fermentinio sūrio. Sutikite, tikrai sunkiai įmanoma. Vidutinė Vakarų šalių dieta užtikrina mažiau nei 10 proc. vitamino D koncentracijos organizme, todėl dažnai išsivysto hipovitaminozė. Vitamino D šaltiniai yra lašiša, menkių kepenėlės, silkė, pienas, sardinės, tunas, kiaušiniai, grybai, grūdai, apelsinų sultys. Visavertei mitybai svarbu skirti dėmesio, tačiau, vargu, ar to pakaks užtikrinti reikiamą vitamino D kiekį.
– Kuo skiriasi vitaminas D2 ir D3?
– Vitaminas D2 yra augalinės kilmės, jo šaltiniai yra saulėgrąžų, alyvų aliejus, įvairūs grūdai ir kiti augaliniai produktai, o D3 – gyvulinės kilmės, jo galima rasti žuvų taukuose, gyvuliniuose riebaluose, svieste, grietinėje, piene.
– Kokie požymiai išduoda vitamino D trūkumą?
– Vitamino D trūkumą išduoda lėtinis skausmas, kaulų skausmas (ypač paaugliams, kai kaulai auga greitai), raumenų silpnumas, pastovus nuovargis, prakaitavimas, prislėgta, net depresyvi nuotaika, blogas žaizdų gijimas, odos niežulys, dantenų ligos, slenkantys plaukai, susilpnėjęs imunitetas, sumažėjęs kaulų tankis. Šio vitamino trūkumas taip pat daro įtaką hipertenzijai ir širdies ligoms.
Galima teigti, kad Lietuvoje vitamino D trūksta daugumai, nes neturime galimybės mėgautis saule tiek, kiek pietiečiai. Vitamino D reikia visiems – kūdikiams, paaugliams, dirbantiems protinį darbą, suaugusiems ir senjorams.
– Kiek reikia vitamino D?
– Kūdikiams iki pusės metų rekomenduojama 400IU, 6–12 mėnesių kūdikiams – 400–600IU, 1–10 metų vaikams – 600–1000IU, suaugusiems – 2000IU per parą. Profilaktiškai pakanka 1000IU per parą, o sergant galima dozę didinti ir iki 4000IU. Šį rodiklį galima matyti ant vitamino pakuotės ir pagal tai žinoti, kokiais kiekiais turime vartoti preparatus. Jeigu kyla klausimų galima pasikonsultuoti su vaistininkais, mes „Eurovaistinė internete” klientus konsultuojame telefonu ir el. paštu.
Gydytojai taip pat gali skirti receptines vitamino D3 formas, kurios yra gerokai stipresnes, tačiau jos dažniausiai skiriamos tik atlikus vitamino D3 kraujyje tyrimą.
Mano rekomendacija – vartoti mažesnį vitamino D kiekį, 2000IU, o ne receptines formas, nes yra įrodymų, jog organizmas nesugeba iš karto pasisavinti didelių šio vitamino kiekių ir jis tiesiog pašalinamas. Vitaminą D geriau vartoti po valgio, nes riebalai padeda jį geriau įsisavinti.
Kartu su maistu beveik neįmanoma perdozuoti vitamino D, tačiau per didelis kiekis juo praturtintų maisto papildų gali sukelti hipervitaminozę. Apie tai dažniausiai išduoda bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, troškulys, dažnas šlapinimasis.
– Kokia forma geriausia vartoti vitaminą D?
– Vitamino D yra sukurta įvairių formų – purškiamų, mikrokapsuliuotų, lašiukų, – tačiau kurią formą pasirinkti – visiškai asmeninis žmogaus sprendimas, kiekvienas gali išrinkti sau tinkamiausią. Aš savo nuožiūra, siūlyčiau rinktis mikrokapsuliuotą papildų formą, tai geriau pasisavinama vitamino D forma. Mažyliams geriausia duoti lašiukus.
– Per kiek laiko galima atstatyti vitamino D trūkumą?
– Vitamino D deficito atstatymo trukmė priklauso nuo jo trūkumo ir organizmo imlumo, tačiau įprastai po poros mėnesių galima tikėtis, kad pavyks jį atstatyti. Dažniausiai atliekami tyrimai prieš pradedant vartoti ir po kelerių mėnesių, taip galima įvertinti, kokiomis dozėmis tęsti vitamino D vartojimą.
