Sveiki, sulaukę šv. Velykų, šios dienos skaitytojai. Kai paskutinį kartą buvome susitikę, tai buvau pažadėjęs Jums receptą, kaip kiaušinius nudažyti durimis. Apsieisit, tai baisi paslaptis. O kam įdomu, tai atsidarykite Marijampolės muziejaus „Facebook“ paskyrą ir sužinosite, kaip kiaušinius nudažyti ąžuolo žieve. Tai štai, aš ir patraukiau į Varnabūdės mišką tos žievės pasirinkti. Einu mišku, erkės straksi, paukšteliai čiulba, kiškiai ant ausų stovi, „husgvarnos“ birbia… Tik prisėdau ant kelmelio ir užmigau. Sapnuoju, kad avietyno viduryje stovi toks gražus jaunikaitis ir prakalbą rėžia. Ir taip gražiai suokia nevidonas:
– Rinkėjai, mano šaknys – dorų, darbščių, apsukrių, iš kaimo į miestą atėjusių, nepartinių bloko atstovų šeimoje. Teisingumas, sąžiningumas, atsakingumas ir meilė didžiajai Partijai buvo skiepijami nuo pat mažens, todėl nuoširdžiai dėkoju Partijai už tai, kad šiandien esu nepakantus neteisybei, drąsiai ir negailėdamas jėgų nuolat kovoju už teisingumą. Aš jau toks esu.
Partijos priešų užsienyje pastangomis valstybėje prasidėjo parotito (kiaulytės) epidemija. Ir jeigu aš, būdamas sveikas, bet pradėjęs truputį kriuksėti, pasidariau tyrimus, tai tik norėdamas sąžiningai tarnauti liaudžiai. Aš jau toks esu.
„Nė viena klasė istorijoje, – rašė didis mokytojas, – neįsigalėdavo, jei ji neiškeldavo savo politinių vadų, sugebančių organizuoti judėjimą ir jam vadovauti.“ Čia apie mane. Ir tam, kad įgyvendinčiau šį didžio mokytojo paliepimą, manau esant būtina viską drausti, bausti, slapta įrašinėti, sekti ir sodinti. Aš jau toks esu.
Klastingi priešai, siekiantys sumenkinti Partijos ir liaudies laimėjimus, skleidžia melą apie mano pažadus. Žadėtą mūsų Didžiojo vado ant arklio paminklą mieste pastatysiu po kitų rinkimų į Aukščiausiąją tarybą. Jos narių skaičių būtinai sumažinsiu, nes oportunistai ir prisiplakėliai iš taip vadinamos „opozicijos“ neverti statyti rytojų. Šmeižikams neįtinka ir mano pasirinktas šūkis: „Magnetinio rezonanso tomografija – ne prabanga, bet būtinybė gyventojams!“ Pavydi ir to, kaip aš sugebu padalinti tai, ką kiti surinko, ir tai darau tik norėdamas padėti naudingiems rinkėjams. Partija sėkmingai tvarkosi su parotito (kiaulytės) epidemija ir nieko niekam netrūksta, o jeigu ko nors nėra, tai ir neturi būti. Ir apskritai visi gyventojai privalėtų kreiptis tik į mano Biurą, o Vykdomajam komitetui beliktų vykdyti mano nurodymus. Aš jau toks esu.
Rinkėjai, aš jums pažadu: dėjau, dedu ir dėsiu visas pastangas dėl Jūsų ! Aš jau toks esu. Išgraužkit!”
Prabudau ir prasijutau kaip į jaunystę sugrįžęs – taip viskas gražu buvo tik rašytojo, karvedžio ir medalių kolekcionieriaus L. Brežnevo laikais.
P. S. Straipsnio turinys ir herojus yra autoriaus meninė išmonė, nes tikrame gyvenime taip negali būti. Išgraužkit!
