Mobiliųjų komandų darbas su krizę patiriančiomis šeimomis yra labai subtilus procesas, ne vien dėl to, kad šeima išgyvena bene sunkiausias gyvenimo akimirkas, tačiau ir dėl to, kad betarpiškai bendraujama su šių šeimų vaikais, kurie dažnai yra praradę pasitikėjimą suaugusiaisiais. Pasibelsti į jų susikurtą apsauginį „skydą“ ir pakviesti diskusijai gali tik ypatingų profesinių žinių ir gebėjimų turintys specialistai. Tačiau šiandien šių profesionalų darbo sąlygas apsunkina paskelbtas karantinas dėl viruso COVID-19 plitimo.
Kaip sekasi dirbti Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliajai komandai (toliau – MK) ir, kokių naujų pagalbos šeimai būdų jie atranda, pasaulį krečiančios pandemijos metu, kalbamės su MK nariais: socialinėmis darbuotojomis Irma Matulevičiene, Vaida Makūniene, psichologe Viktorija Bokertaite bei priklausomybių specialistu Andejumi Pozdniakovu.
Jūsų darbas labai specifinis, reikalingas tiesioginis kontaktas su šeima, kaip sureagavote sužinoję, kad teks dirbti nuotoliniu būdu?
„Pirma reakcija buvo pasimetimas ir nežinia, chaoso pojūtis, kai neaišku, kaip reikės dirbti toliau, kadangi patirties dirbti nuotoliniu būdu nei vienas iš mūsų neturėjome. Emocijoms aprimus ir įsijungus loginiam mąstymui visi bendrai ėmėme ieškoti sprendimų ir tinkamiausių variantų, kaip atlikti savo funkcijas kuo kokybiškiau“, – apie reakciją į naują darbo specifiką pasakoja V. Bokertaitė.
„Tai buvo iššūkis, reikėjo mąstyti ir nuspręsti greitai kaip dirbsime, juk negalime palikti žmonių be pagalbos, jiems mūsų reikia“,- kolegei pritaria A. Pozdniakovas.
Pasak MK narių, jie neturėjo laiko panikuoti, nutarė nedelsiant burti komandą iš dviejų Marijampolės apskrityje veikiančių MK ir dirbti pilnu pajėgumu. „O jeigu prireiks ir daugiau“, – teigia komandos nariai.
„Tada aptarėme, ką galime mes ir ką gali mūsų telefonai“, – besišypsodama apie pasirengimą nuotoliniam darbui pasakoja I. Matulevičienė.
Išsiaiškinę , kad telefono ir įvairių programų pagalba galimos vaizdo konferencijos, nedelsdami kibo į darbą.
O ką darote tais atvejais, jeigu jūsų klientai neturi išmaniojo telefono arba kompiuterinės įrangos, interneto?
„Tokių atvejų yra, nedaug, tačiau pasitaiko. Tuomet mes skambiname telefonu ir kalbamės su klientu. Žinoma sunku, nes mes nematome nei jo veido išraiškos, ne gestų, kurie gali išduoti tam tikras reakcijas, tačiau gerų rezultatų turime ir čia. Štai viena klientas dar prieš dieną kategoriškai atsisakęs nuo jam reikalingų reabilitacijos būdų, po dienos pats paskambino, pasakė, kad gerai pamąstė apie tai ką mes kalbėjome telefonu, sutiko su mūsų siūlymais“, – nuotolinio darbo rezultatu džiaugiasi priklausomybių specialistas.
„Jeigu klientai neturi išmanaus telefono ar kompiuterio klientus konsultuojame konferenciniais garso skambučiais. Negalime palikti žmonių. Situacija sunki ne tik mums, mūsų klientams ji dar sunkesnė, nes jie patiria krizę, jų vaikų nėra namuose“, – kalba I. Matulevičienė.
Marijampolės apskrityje yra dvi MK, kaip nusprendėte suvienyti abiejų komandų jėgas ir organizuoti bendrą darbą?
„Kartais aplinkybės nusprendžia už mus. Abejose komandose vietoje trijų darbuotojų, šiuo metu yra tik po du. Laimei, darbuotojai skirtingų sričių specialistai, todėl suvienijus jėgas kolegiškai pagelbstime vieni kitiems ir pageriname teikiamų paslaugų kokybę“, – paaiškina V. Makūnienė
„Laukėme vadovybės nurodymų ir išaiškinimų, kaip vykdyti darbą karantino laikotarpiu. Tarėmės su kolegomis ir sprendimai buvo, gana greitai, priimti. Mes siekiame, kad darbas nuotoliniu būdu, būtų kaip įmanoma panašesnis į įprastą. Kalbėdami su klientais telefonu stengiamės bendrauti lygiai taip pat, kaip būdami žmonių namuose ir sėdėdami greta“, – kalba V. Bokertaitė.
Ar toks darbo modelis pasiteisino?
„Kol kas sunku pasakyti, yra savų pliusų ir savų minusų. Pavyzdžiui, klientas visiškai valdo pokalbį, jeigu jam nesinori objektyviai pasižiūrėti į save, pripažinti savo problemą, jis lengvu piršto paspaudimu gali išjungti telefoną ir pabaigti pokalbį. Tačiau to geroji pusė tai, kad specialistai mokosi dar lanksčiau ir subtiliau bendrauti, kad paskatinti žmogų atsiverti, mums tai puiki praktika.
Su jaunomis šeimomis ar paaugliais bendraujant nuotoliniu būdu programėlių pagalba, matau nemažai teigiamų dalykų. Jauni žmonės daug laiko praleidžia internete, todėl bendraudami jo pagalba atsipalaiduoja, tarsi jaučiasi savo, saugioje aplinkoje, juntamas mažesnis stresas ir susikaustymas, jie lengviau kalba, atsiveria“, – naujais darbiniais atradimais dalijasi A. Pozdniakovas.
„Klientams patiko nauja bendravimo forma, ypač vaikams, jie net patys prašė, vaizdo pokalbių. Kad ir dabar gavome iš paauglio, su kuriuo turime sesiją 15.30 val., žinutę, jis rašo, kad labai laukia mūsų virtualaus susitikimo“, – džiaugiasi I. Matulevičienė savo pietų pertraukos metu gavusi žinutę.
„Kai kuriems vaikams net lengviau bendrauti naudojantis telefonu, vaizdo skambučiais. Dažnai jie sėdėdami prieš specialistus būna drovūs, nedrįsta kalbėti apie savo problemas, jaučiasi nesaugiai. O specialistams nesant fiziškai arti vaikai neretai pasisako daugiau, drąsiau. Be to, ypač didesniems vaikams, paaugliams yra įdomu ir smagu naudoti modernias bendravimo priemones, nes tai jų kasdienybė, jie taip įpratę“, – kolegas papildė V. Bokertaitė.
Papasakokite apie šeimoms užduodamus namų darbus, kaip jie susitvarko su užduotimis ir kaip pristato jums?
„Namų darbai šiuo laikotarpiu yra kitokie negu iki karantino įvedimo Lietuvoje. Mums tenka pasukti galvas ir būti išradingais, kūrybingais sugalvojant užduotis tėvams. Kadangi vykti į, kokius nors susitikimus (anoniminių alkoholikų, pas psichologą, priklausomybės ligų konsultantą ir pan.) nėra galimybės, kai kuriais atvejais klientams sudaromos sąlygos su specialistais konsultuotis ir gauti jų pagalbą nuotoliniu būdu. Šalia to, galime nurodyti, kokios literatūros žmogus gali paskaityti tam tikra tema, kur, kaip jos gauti, pavyzdžiui, dėl alkoholio vartojimo problemų. Vėliau aptariame, ką klientas perskaitė, kokių minčių kilo. Stengiamės duoti skaitymo ar rašymo darbų, kuriuos vėliau aptariame“, – apie šeimų namų darbus pasakojo psichologė.
„Šeimos daug smagių dalykų gali nuveikti kartu. Tėvams užduodu skaityti pasakas vaikams. Nesvarbu, telefonu ar kompiuterio pagalba, tačiau tai jau žengtas žingsnis į tėvystės ugdymą. Tėvai labai šauniai vaizdo transliacijos pagalba, atlieka užduotis su vaikais, kurie laikinai gyvena ne šeimoje. Jie žaidžia judesių pakartojimo žaidimus ar šaradas. Kitą dieną aptariame, kaip tėvai jautėsi tai darydami ar vaikams patiko, pasitariame su vaikais, kokią kitą užduotį sugalvosime tėvams. Tokiu būdu vaikai motyvuoja tėvus“, – pasakoja I. Matulevičienė
Kaip vertinate nuotolinį darbą, o gal atrandate ką nors ką galima bus pritaikyti ir ateityje, pasibaigus karantinui?
„Dirbti nuotoliniu būdu yra sudėtingiau, kyla tokių iššūkių, apie kokius anksčiau net nebūtumėm pagalvoję. Tai skatina specialistų kūrybingumą, lankstumą, atrandame įvairių naujų būdų dirbti su klientais, tiek mums, tiek klientams tenka sugalvoti naujų, neįprastų užduočių ir problemų sprendimo būdų. O visa tai vėliau pasitarnaus mums kaip įgyta patirtis“, – teigia V. Bokertaitė.
V. Makūnienės nuomone, tokiu būdu sutaupoma daug daugiau laiko, jis neeikvojamas kelionei važiuojant pas šeimą, o skiriamas tiesiogiai dirbti su ja.
A. Pozdniakovas teigia, kad pradėjus dirbti telefonu, lavinamas įsiklausymas į kitus, ne tik į klientus, bet ir į kolegas.
„Manau, kad nuotolinis komunikavimo būdas ir toliau bus patogus bendrauti su šeima tuomet, kai klientai yra dirbantys ir neranda laiko su mumis susitikti. Tada puikiai galima išnaudoti pietų ar kitą pertrauką susisiekti su mūsų komanda ir pabendrauti. Taip pat ir šeimoms, kai vaikai apgyvendinti atskirai, vaizdo skambučiai puiki priemonė dažnesniam kontaktui su jais, kad nenusilptų emocinis ryšys“, – apie nuotolinio darbo privalumus kalba I. Matulevičienė.
Komanda atvirauja, pasiilgusi tiesioginio darbo su klientais, gyvo bendravimo ir nekantrauja, kada vėl galės grįžti į savo įprasto darbo vėžes, tačiau dabar yra tokios sąlygos ir jas būtina išnaudoti teikiant visokeriopą pagalbą šeimai, kad ji nesijaustų palikta.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrius
