Bartninkų miestelio bendruomenės namuose gruodžio 8 d. pristatytas leidinys ,,Bartninkų seniūnija“, atspindintis turiningą krašto istoriją ir aktyvių šešių kaimo bendruomenių – Bartninkų, Geisteriškių, Piliakalnių, Lakštučių, Vartų – veiklą.
Miestelio kultūrinės veiklos vadybininkės Loretos Kelnerienės parengtame pasakojime vakaronės dalyviai išvydo kaimo bendruomenių atliktų darbų vaizdus, iškiliausių kraštiečių portretus. Šiltais žodžiais leidinyje pristatyti meniškos prigimties kūrėjai Juozas Šalčiūnas ir Petras Čirvinskas, agronomas Vladas Markauskas, Bartninkų parapijos klebonas Alvydas Dvareckas, bendruomenės pirmininkas Valdas Šuliauskas.
Istorikas Antanas Žilinskas priminė išskirtinį Bartninkų karšto žmonių indėlį atkuriant Lietuvos valstybingumą. Jaukią vakaronę papuošė ansamblių ,,Svajonė“ ir ,,Aista“ dainos.
Bartninkai. Kalvotosios Suvalkijos perlas. Gamta ir istorija
Aistos upės apsuptas, kalvomis ir gojais išpuoštas, senove ir istorinės atminties ženklais įamžintas – Bartninkų miestelis yra tapęs viena patraukliausių Suvalkijos turistinių vietovių. Gilią senovinę atmintį su nūdiena jungia aktyvūs ir iniciatyvūs Bartininkų kaimo žmonės, susibūrę į šešias kaimo bendruomenes.
Šiose vaizdingose, legendomis ir padavimais garsėjusiose apylinkėse gimęs tautos patriarchu įvardintas dr. Jonas Basanavičius yra rašęs, kad šio krašto gamtovaizdį yra suformavęs paskutinysis ledynmetis ir ,,šis kalnuotas kraštas tęsiasi net iki Mozūrijos, nemenkai dar ir mažais ir dideliais ežerais apklotas ir daugir vietų dar diktomis giriomis apžėlęs, upėmis ir upeliais išbraižytas ir vietomis labai dailus.“
Pasak J. Basanavičiaus, ,, jau kryžiuočių laikais, XVIII-XIV a. šimtmetyje, šis kalnuotasis kraštas turėjo būti tirštai apgyventas.“ Tai patvirtina ir Piliakalnių piliakalnio tyrinėjimai. ,, Tokiame dailiame kalnuotame krašte su daugybe dar ,,kryžiokiškų“ tradicijų aš esu gimęs ir užaugęs ir ši aplinkybė, be abejo nemenką į mano dvasią įtekmę turėjo, „ – rašė J. Basanavičius.
Tryliktame, keturioliktame amžiuje šį kraštą nuteriojo kryžiuočių puldinėjimai. Ištuštėję gyvenvietės apaugo miškais it tik XVI amžiaus pradžioje galima surasti pirmąsias užuominas apie Bartninkų krašto apgyvendinimą, vardo ir verslų kilmę.
Pirmieji gyventojai vertėsi drevine bitininkyste – kopinėjo medų iš miško medžių drevių (bort), Bartninkai, drevininkai.
- Basanavičius teigia, kad Bartninkai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1540 m., kuomet pastatyta pirmoji bažnyčia, kaip Alytaus bažnyčios filija.
Tad Bartninkų miestelis savo istorija siekia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikus, kai buvo tapę didžiojo LDK kunigaikščio iždo žeme. Rašytiniai šaltiniai mini 1549 metus, tuomet bartninkiečiai tiekdavo medų ir vašką kunigaikščiui. Esą Bartninkų medus buvo tiekiamas ne tik LDK kunigaikščiui, bet ir Lenkijos karaliui, Kryžiuočių ordino magistrui ir Vokietijos imperatoriui, pasiekdavo net Gdanską.
Iš XVI a. G. Valavičiaus Lietuvos girių aprašymo yra žinoma, kad Bartninkai buvę Alytaus girioje ir jiems priklausę šimtui kaimų ir miestelių, Keturvalakiai, Pajevonys, Kalvarija.
XVIII a. Bartninkai prilyginti miestui greta Gardino ir kitų vietovių, kurios įėjo į LDK iždininko, keturių ekonomijų valdytojo Antano Tyzenhauzo valdas. Miestelis priklausė Alytaus ekonomijai. Pasak J. Basanavičiaus, A. Tyzenhauzas Bartninkų krašte sustiprina baudžiavinius santykius, steigia dvarus, Bartninkų, Vilkabalių, Vaitkabalių, Vinkšnupio, Piliakalnių.
Pačiame miestelyje įkuriamos baudžiavinės manufaktūros, gelumbės audimo, geležies lydymo, vinių gamybos, statoma užtvanka ant Aistos upės.
Atvykę į Bartninkus turistai ir miestelio svečiai mėgsta lankyti Apaštalų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsius. Juos pamėgo ir įvairių švenčių dalyviai, čia lankosi jaunavedžiai, dailininkai, poetai, vyksta klasikinės muzikos vakarai.
Bartninkus aplankę turistai bažnyčios griuvėsius prilygina Škotijos kraštovaizdžiui. Bažnyčios statybos ištakos siekia 1663 metus, kai Navininkų vaitas Jokūbas Žytovičius dovanoja valaką žemės naujos katalikų šventovės statybai. 1790 m. bažnyčia baigiama statyti, nuo 1783 m. įkuriama Bartninkų parapija. Ilgus amžius Bartninkuose kunigavo lenkų kilmės dvasiškiai, visai nesirūpinę lietuviškumu. Nuo 1838 m. klebonu paskirtas lietuvis kunigas Jonas Burdulis garsėjo pamaldumu, labdaringumu, lietuviškumu. Išgarsėjo lietuviškais pamokslais, moko vaikus lietuviško rašto. Jis pakrikštijęs ir Joną Basanavičių. Prie senosios bažnyčios griuvėsių šiam iškiliam kunigui pastatytas paminklas. Jo statyba rūpinosi Bartninkų klebonas A. Dvareckas, gražiai atnaujinęs ir dabartinį bažnyčios pastatą ir jo vidų.
XIX a. antroje pusėje Bartninkų bažnyčios vikaras kunigas Simonas Norkus išgarsėjo kaip vertėjas, poetas, draudžiamas spaudos platintojas ir bendradarbis, aušrininkas. Iš lenkų kalbos išvertė L. Kondratavičiaus poemą ,,Margiris“. S. Norkus dalyvavo ir 1863 m. sukilime. Nuo 1881 m. – Punsko parapijos klebonas. Čia baigė statyti bažnyčią, įsteigė kapines, kuriose ir palaidotas.
1915 m. – 1931 m. Bartninkuose klebonavo ir žinomas knygnešys kunigas J. Šmulkštys.
Bartninkai suklestėjo atkūrus Lietuvos valstybę. Nepriklausomybės metais tampa valsčiaus centru. Vystosi verslai, veikia 5 privačios krautuvės, kooperatyvas ,,Žiedas“, vaistinė, du restoranai, vilnų karšykla, aliejinė. Įsikuria policijos nuovada, paštas. Pradėti rengti prekymečiai. Bartninkai tampa vienu gražiausių miestelių Vilkaviškio apskrityje.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Bartninkai tampa seniūnijos centru. Seniūno Petro Čirvinsko rūpesčiu miestelis ir jo apylinkės išgražėja, pasipuošia naujais istorinės atminties ženklais, rengiamos tautinės šventės. Kuriasi naujos ūkininkavimo tradicijos. Nauju kultūros židiniu tampa Ožkabalių kaime atkurta dr. J. Basanavičiaus gimtinė ir pasodintas tautinio Atgimimo Ąžuolynas.
1989 m. pradėtas sodinti Tautinio Atgimimo ąžuolynas įamžinęs svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, viena lankomiausių Vilkaviškio rajono vietovių. Čia pasodintas ir auga Vasario 16 – osios, Kovo 11 – osios signatarų, dr. J. Basanavičiaus premijų laureatų , knygnečių ir kitus istorinius įvykius ar asmenybes menančios giraitės. Pasodintas pagal atskirus regionus ir Lietuvos 100- čio parkas.
Svarbiausioje Ąžuolyno vietoje, ant Aukuro kalno pagal etnologo Liberto Klimkos ir architektės Vitalijos Stepulienės projektą 1997 m. įrengtas Aukuras su baltiškojo suvokimo ženklais ir įprasminta J. Basanavičiaus gimimo ir mirties data. Ant Aukuro kalno auga ir Lietuvos prezidentų ąžuolai.
Kovų su kryžiuočiais laikus mena XII – XIV amžiaus Piliakalnių piliakalnis. Apjuostas Aistos upelio ir papilio, J. Basanavičiaus Margirio pilimi įvardintas.
Netoli ir Vinkšnupių totorių kapinės su išlikusiais paminklais ir įrašais arabų, lenkų kalbomis. Greta įvairiomis istorijomis ir legendomis apipintos Vinkšnupių, Piliakalnių, Rasių, dvarų sodybvietės.
Įžymūs žmonės ir vietovės
Bartninkų kraštas Lietuvos istorijai ir kultūrai davė daug žymi asmenybių.
Carinės priespaudos metais čia veikė ištisas lietuviškos spaudos platintojų, knygnešių tinklas. Knygnešys Juozas Bulvičius įkūrė ,,Sietyno“, knygnešių slaptos draugijos du skyrius, Bartninkuose ir Gražiškiuose, dalyvavo 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime. Jo šeimoje užaugo du Lietuvos patriotai, lakūnai Albinas ir Vytautas Bulvičiai.
Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo majoras Vytautas Bulvičius – vienas iš LAF (Lietuvos aktyvistų fronto) Vilniaus štabo kūrėjų, kovotojas už Lietuvos laisvę ir neprilausomybę. Jam talkino iš Bartninkų kilęs Mykolas Naujokaitis, LAF ryšininkas, apdovanotas Vyčio ordino Komandoro kryžiumi.
Ožkabalių kaime 1851 m. lapkričio 23 d. gimė ir augo Lietuvos patriarchu įvardijamas, mokslininkas, tautosakos rinkėjas, ,,Aušros redaktorius, Vasario 16 – osios Akto signataras dr. J. Basanavičius. Šis kaimas įėjo ir į Lietuvos tautosakos istoriją. Jame užrašyta virš 400 dainų ir 200 pasakų, mįslių, burtų. Tautosakos rinkinį ,,Ožkabalių dainos“ parengė Jonas Basanavičius, o pirmą kartą išleido JAV lietuviai.
Šiandien Ožkabalių kaimą garsina atstatyta dr. Jono Basanavičiaus gimtinė ir Tautinio Atgimimo Ąžuolynas.
Jie garsina Bartninkų kraštą:
Prozininkas, poetas Albinas Baranauskas.
Poetas, kunigas Venancijus Ališas (Aleksandras Arminas).
Dailininkas, kunigas Pijus Brazauskas.
Dramaturgas Pijus Mičiulis.
Prozininkė, ilgametė JAV lietuvių laikraščio ,,Draugas” redaktorė Danutė Brazytė – Bindokienė.
Poetas Vytautas Eidukaitis.
Poetė Liuda Gelgotaitė – Puniškienė.
Lietuvos teatro ir kino aktorė Elvyras Žebertavičiūtė.
Lietuvos kino pradininkas, aktorius Stasys Narijauskas.
Poetas, dailininkas Juozas Šalčiūnas.
Tautodailininkas, ilgametis bartninkų seniūnas Petras Čirvinskas.
Gydytojas, trumpabangininkas, fotografas, sąjūdietis Vidmantas Mickevičius.
Lankytinos vietos
Dr. J. Basanavičiaus gimtinė – Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Ožkabalių k.
Lietuvos tautinio Atgimimo Ąžuolynas, Ožkabalių k.
Bartininkų Apaštalų Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.
Lietuvos savanorių atminimo akmuo.
Karo lakūnų J. Vidūno ir J. Vilkaičio žuvimo atminimo paminklas.
Paminklas kunigui, švietėjui Jonui Burduliui, Bartninkų bažnyčios šventoriuje.
Paminklas Budavonės miške nukankintiems kunigams V. Balsiui, J. Dabrilai, J. Petrikai atminti.
Vinkšnupių totorių kapinės, Piliakalniai.
Piliakalnių piliakalnis.
1863 m. sukilimo dalyvių brolių Zbžežinskių kapas ir paminklas Bartninkų kapinėse.
Lietuvos partizanų kapas ir paminklas Bartninkų kapinėse.
Kryžius Lietuvos Nepriklausomybės 10 – čiui atminti.
Epilogas. Puoselėdama istorines ir tautines tradicijas, Bartninkų kaimo bendruomenė yra atvira šiuolaikinėms permainoms, atsakingai priima XXI amžiaus iššūkius, kartu skatina tęsti iškiliausias krašto ūkininkavimo, amatų, kultūros ir švietimo, gyvensenos ir etnokultūros tradicijas, stengiasi užtikrinti tam reikalingiausias sąlygas ir galimybes.
Šis leidinys – savitai spalvingas kvietimas susipažinti su Bartninkų kraštu, darbščiausiais mūsų žmonėmis, nuostabiai tvarkoma aplinka ir saugoma istorine krašto atmintimi.
Nepravažiuokite pro šalį. Aplankykite mus!
