Atėjęs šiltasis metų sezonas dovanoja begalę smagių pramogų, neretai galinčių baigtis skaudžiomis traumomis. Vasara netgi vadinama žaizdų sezonu, kai žymiai išauga įvairiausių sužalojimų tikimybė. Tačiau žmonės ne visada susimąsto, ką tepa sau ar savo vaikams ant žaizdų ir kokios žalos mūsų organizmui gali pridaryti netinkamai pasirinkti dezinfekciniai preparatai.
Pasirenkamos netinkamos priemonės
Žmonės nuo seno sužeidimus buvo pratę dezinfekuoti po ranka pasitaikančiomis priemonėmis – griebiasi spirito, degtinės ar netgi kvepalų. Tačiau specialistai perspėja, kad dėl žinių stokos tokiais atvejais galima prisidaryti daugiau žalos nei naudos. O tam tikros dezinfekcijai neapdairiai pasirenkamos priemonės organizmui gali būti ypač kenksmingos.
Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros vedėjas
Iš maistinių žaliavų pagamintas spiritas
Viena populiariausių antiseptinių ir dezinfekcinių priemonių, naudojamų ne tik medicinos, bet ir kosmetikos pramonėje bei buityje, iki šiol yra ir spiritas. Jo yra dažno kosmetinio produkto, kasdienės higienos ir odos priežiūros priemonių sudėtyje.
Medicinoje turėtų būti naudojamas spiritas, pagamintas tik iš maistinės žaliavos, pavyzdžiui, grūdų, bulvių. Iš medicininio spirito, naudojamo vaistų gamyboje, medicinoje ir maisto pramonėje, yra maksimaliai išvalytos įvairios priemaišos ir kenksmingi cheminiai junginiai.
Susintetinto spirito skirtumai
Buitinės chemijos pramonėje naudojamas techninis spiritas. Tai spiritas, gautas sintezės būdu iš naftos produktų arba mielėmis rauginant iš nemaistinių žaliavų (medienos) gaunamą gliukozę. „Jei reikia, techninis spiritas gali būti išvalytas, be priemaišų, net švaresnis nei medicininis. Tačiau nei gerti, nei odos higienai ar dezinfekcijai yra netinkamas. Jis naudojamas buitinei chemijai – langų plovimo, degiesiems skysčiams, kurui. Techninis spiritas dažniausiai gaunamas iš įvairių medienos atliekų – pjuvenų, susmulkintų medienos pramonei netinkamų atraižų.
Tačiau kai kalbama apie tai, kas arčiausiai kūno, apie žaizdas bei jų dezinfekciją, rekomenduojama rinktis vaistinius preparatus, pagamintus iš medicininėms reikmėms skirto spirito. Nes tokios techninio spirito priemaišos kaip metilo alkoholis gali sukelti sunkią intoksikaciją, o 30 ml, tai yra vos daugiau nei du valgomieji šaukštai, – mirtį. Metilo alkoholis ir jo metabolitai pažeidžia centrinę nervų sistemą, kepenis, inkstus, regos organus, sukelia sunkią metabolinę acidozę, pavojingą žmogaus gyvybei. Paprastai dėl ūmaus apsinuodijimo metanoliu nukenčia alkoholio surogatus vartojantys asmenys. Tačiau medicinos praktikoje yra žinoma ir apsinuodijimo metanolio garais atvejų. Toks apsinuodijimas dažniausiai lėtinis. Lėtinio apsinuodijimo metanoliu atveju gali pasireikšti galvos skausmas, svaigulys, nemiga, padidėjęs nuovargis, sutrikti virškinimo sistema.
Specialistai perspėja, kad negalima numoti ranka net ir į nedidelę žaizdą – būtina nedelsiant tinkamai dezinfekuoti. Nes iš pirmo žvilgsnio net ir nekaltas įbrėžimas, į jei į jį patektų dirvožemio, gali baigtis stablige.
Nuotraukoje – profesorius Rimantas Daugelavičius.
Ant žaizdų tepant reikia atsakingai atsirinkti piremones. Bet taip pat reikia ir paviršius dezinfekuoti siekiant išvengti nemalonumų