Įtikt mums, moterims, labai sunku:
Mums nepatinka ir kai karšta, ir kai lyja,
Kad viskas vyksta mums nepatogiu laiku,
Kad gal per greit mus raukšlės pasivijo.
Kai myli mus, mums irgi negerai –
Galbūt anas geresnis? Turtingesnis?
Net jei mums stalą dengtų aitvarai,
Kaimynui tektų gal skanesnis kąsnis?
Kai spintos lūžta nuo parėdų ir daiktų,
Sutikime – nėra kuo apsirengti,
Sukūręs, Dieve, mus tokiu painiu laiku,
Tu užmiršai nuo šios gausybės atitverti.
Galbūt, kaip tai bobutei, mums visoms
Vertėtų vėl prie savo geldos grįžti,
Bet tiek vilionių, kad plikom, basom
Gyventi vėl sunku būt pasiryžti…
Prie suskilusios geldos
