Mielieji,
šviesiu kalėdinio džiaugsmo laiku kviečiu pažvelgti, kaip giliai į mūsų gyvenimą, šeimų tradicijas, kultūrą įsišaknijusios Jėzaus Gimimo šventės. Jų negalime nepastebėti, net norėdami negalėtume nuo jų pasislėpti.
Bet slėptis ir nereikia, nes šventų Kalėdų laukiame, norime, kad jos būtų ir su džiaugsmu jas pasitinkame.
Kuo būdingas Kalėdų laikas daugumai mūsų?
Tai ir prieššventinis sujudimas, daug spalvingų, šviečiančių dekoracijų, tai ir papuoštos eglės, taip pat prieš Jėzaus gimimo šventes įsiterpiantis adventas, kviečiantis atrasti tylos ir džiugaus laukimo prasmę, – tai daugiau nei puošyba ir spalvos.
Šv. Kalėdos daugumoje šeimų pradedamos Kūčių vakariene su visa savita apeigine bei kulinarine tradicija. Tai ir šios vakarienės ramus, bet džiugus, prie vieno stalo artimiausius žmones sutelkiantis susibūrimas, tai ir susitaikinimas, pasidalijimas ypatingą vienybę išreiškiančiu kalėdaičiu.
Daugelis Jėzaus Gimimo iškilmes pažymi dalyvaudami Piemenėlių Mišiose, kuriose pašventinama prakartėlė, menanti Viešpaties užgimimą Betliejuje. Ypatingą šventę liudija ir pirmosios Kalėdų dienos liturgija. Tai drauge džiugios, iškilmingos, įvairių amžių kompozitorių specialiai šiam laikui sukurtos giesmės, tiek mažutėlio, tiek senolio širdį jaudinančios melodijos, visą kalėdinį laiką skambančios ne tik bažnyčiose, bet ir visoje mūsų aplinkoje.
Šventosios Kalėdos – tai ir pasikeitimo dovanomis, paguodos vienišiems, pagalbos vargstantiems metas. Tai ir mūsų ypatingo palankumo ligoniams bei nuskriaustiesiems laikas, pasižymintis artimo meilės darbų gausa.
Kartu tai metas, kai suaugusieji tampa imlesni vaikiško nuoširdumo ir gerumo pamokoms.
Šiuo laiku tikrai neatsitiktinė tokia kalėdinių tradicijų ir gerumo apraiškų gausa. Toks mūsų elgesys atliepia giliausius žmogiškus lūkesčius – būti bendrystėje su kitais, mylėti ir būti mylimam, siekti to, kas gera.
Svarbiausia kalėdinių tradicijų kilmės priežastis yra už šio džiugaus ir pilno geranoriškumo šventinio sujudimo slypintis, kiekvieno savaip atrandamas didelės Dievo meilės žmonėms pasireiškimas. Dieviškosios meilės paliečiamas ir pagaunamas kiekvienas žmogus savo sielos gelmėje per kiekvienas Kalėdas vis iš naujo atranda pašaukimą į gėrį, kilnumą, pasiaukojimą, vis naujai išgirsta angelo skelbiamą žinią: „Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą…“(Lk 2, 10).
Šiuo kalėdiniu džiaugsmu bei viltimi pasidalinkime su mūsų artumoje esančiais žmonėmis, nepamiršdami ir ligonių, senelių, nelaimingų, kenčiančių, vargstančių.
Mums visiems – tikintiesiems ir kažkiek nutolusiems nuo Dievo, ir sveikiesiems, ir ligoniams, ir jauniems, ir seniems – reikia šventų Kalėdų. Mums visiems reikia į mūsų gyvenimus ateinančio Jėzaus, kad Jis mus sustiprintų, padrąsintų, apdovanotų amžinojo gyvenimo viltimi. Su dėkingumu tad pasitikime Jėzų, ateinantį į mūsų namus, šeimas, gyvenimus.
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila
