Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai apie pensijų kaupimą, mokesčių sujungimą ir išmokas

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios pensijų kaupimo pertvarka, pagal kurią nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalios nauja kaupimo formulė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką turi žinoti kiekvienas dirbantysis, norėdamas priimti sprendimą – kaupti ateičiai II pensijų pakopoje ar nekaupti.

PENSIJŲ KAUPIMAS

1. Po kiek reikės kaupti kitais metais?

Pagal naująją kaupimo formulę kaupiantieji galės prisidėti 3% nuo savo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, o valstybė iš valstybės biudžeto skirs 1,5% nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Šie procentai pateikti po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos, kai dirbančiųjų darbo užmokestis „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto.

Norintieji pradėti nuo mažesnės įmokos, gali rinktis nuoseklų įmokos augimą nuo 1,8% kitais metais iki 3% po penkerių metų.

Tai reikštų, kad 2019 m. kaupimo įmoka būtų 1,8% nuo darbo užmokesčio, 2020 m. – 2,1%, 2021 m. – 2,4%, 2022 m. – 2,7%, 2023 m. – 3%.

Pasirinkus kaupti nuo 1,8%, valstybės paskata taip pat didėtų atitinkamai įmokos augimui: prasidėtų nuo 0,3% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio kitais metais ir pasiektų 1,5% – 2023-iaisiais.

2. Kokią įmoką 2019 m. mokės dirbantysis, kuris kitąmet bus pirmą kartą įtrauktas į pensijų kaupimo sistemą – 3% ar 1,8%?

Pagal įstatymą tokio asmens įmokos tarifas pirmaisiais metais bus 1,8%  ir pamažu didės, kol pasieks 3%. Jei žmogus iškart norėtų mokėti daugiau, apie tai jis turėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos mėnesio pabaigos. 

3. Kokio dydžio įmoka bus kitais metais, jeigu dirbantysis dabar uždirba 500 eurų, 1000 eurų ir 1500 eurų „ant popieriaus“?

Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 500 eurų ir pasirinks kaupti 3%, jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus 19,34 eurų. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8% – įmoka bus 11,60 euro.

Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 1000 eurų ir pasirinks kaupti 3%, jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos  2019 m. bus 38,67 eurų. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8% – įmoka sieks 23,20 eurų.

Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 1500 eurų ir pasirinks kaupti 3%, jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus 58,01 eurų. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8% – įmoka bus 34,80 eurų.

4. Kiek eurų siekia valstybės paskata šiais metais ir kiek sudarys 2019 m.?

2018 m. valstybės paskata kaupiantiems pensiją – 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio siekia 15,58 eurų.

Kitais metais paskata kaupiantiems pensiją – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (kuris bu padidintas 1,289 karto) sudarys 16,40 eurų. 

5. Ar Lietuvoje bus mažinami mokesčiai?

Siekiant, kad pensijų kaupimas netaptų našta, 0,55 proc. sumažintos dirbančiųjų įmokos „Sodrai“ ir 1 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokestis (GPM).

Taip pat taikomos socialinio draudimo įmokų „lubos“. Nuo pajamų, kurios per visus metus viršys 120 (2019 m.); 84 (2020 m.); 60 (nuo 2021 m.) vidutinių darbo užmokesčių (VDU), socialinio draudimo įmokų mokėti nereikės.

6. Ką reiškia dirbančiojo įtraukimas į kaupimo sistemą? Ar tai nėra prievartinis mechanizmas?

Įtraukimas į kaupimo sistemą buvo pasitelktas kaip viena veiksmingiausių priemonių norint paskatinti žmones kaupti, jeigu jie iki šiol dar nekaupė. Tačiau tai jokiu būdu nėra prievartinis mechanizmas, nes bet kuris dirbantysis turi teisę atsisakyti kaupti, jeigu to nenori ar turi kitų prioritetų.

Pagal šią sistemą nekaupiantis žmogus iki 40 metų kas trejus metus gaus pranešimą iš „Sodros“, kad yra įtrauktas į kaupimo sistemą ir kad iki numatyto termino turi pranešti savo sprendimą. Jeigu asmuo nepraneša apie nenorą kaupti, jis atsitiktine tvarka priskiriamas vienai iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir pradeda kaupti asmeninei pensijai. Tačiau į kaupimo sistemą įtrauktas dirbantysis taip pat gali sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove.

Žmonės, kurie jau kaupia II pensijų pakopoje, taip pat bus įtraukiami į atnaujintą kaupimo schemą, nes jau yra pareiškę savo sutikimą anksčiau. Tačiau nebenorintiems kaupti ateityje atsiveria vienkartinė galimybė dar kartą pagalvoti ir priimti sprendimą – arba su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“, arba stabdyti kaupimą pensijų fonde ir atsiimti lėšas sulaukus pensijos amžiaus.

7. Ką daryti, jei jaunas žmogus iki 40 metų nenori pradėti kaupti?

„Sodra“ iki 2019 m. sausio 31 d. kiekvieną dirbantį žmogų iki 40 metų amžiaus asmeniškai informuos apie asmens įtraukimą į kaupimo sistemą. Informavimas vyks per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS ir kitais būdais.

Sulaukęs tokio pranešimo jaunas dirbantysis iki 2019 m. birželio 30 d. turės pranešti „Sodrai“ apie nenorą kaupti.

Procesas bus kartojamas kas trejus metus iki dirbančiajam sukaks 40 metų.

8. Ką daryti, jei dirbantysis iki šiol kaupė, tačiau toliau kaupti nebenori?

Šiuo metu kaupiantys gyventojai apie pensijų kaupimo pertvarką nebus informuojama asmeniškai, nes jau dalyvauja kaupimo sistemoje ir davė tam sutikimą. Tačiau kadangi pertvarkant kaupimo sistemą keičiasi kaupimo sąlygos, šie dirbantieji įgyja galimybę dar kartą nuspręsti, ar jie nori toliau kaupti II pensijų pakopoje, ar ne.

Apie galimybę dar kartą apsispręsti jie bus informuojami per viešąsias informacijos priemones ir „Sodros“ valdomą elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS. 

Jeigu šiuo metu kaupiantis dirbantysis norės atsisakyti kaupti – apie sprendimą jam reikės pranešti savo kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

9. Ką gali rinktis dirbantysis, kuris nebenoriu kaupti toliau?

Jeigu šiuo metu kaupiantis asmuo neketina kaupti toliau, jis turi du pasirinkimus:

• Grįžti į „Sodrą“ su visa sukauptų lėšų suma;
• Stabdyti kaupimą pensijų fonde ir atsiimti lėšas sulaukus pensijos amžiaus.

10. Ką gaus dirbantysis, kuris iki šiol kaupė, bet dabar nuspręs grįžti į „Sodrą“ su visa sukauptų lėšų suma?

Įprastai tokį sprendimą priėmusiam asmeniui bus atkuriamas „Sodros“ pensijos dydis tarsi jis nė nebūtų dalyvavęs kaupime. Jeigu pensijų fonde bus daugiau lėšų nei buvo pervesta iš „Sodros“, tuomet žmogus galės įsigyti daugiau apskaitos vienetų, pagal kuriuos apskaičiuojama „Sodros“ mokama senatvės pensija. Jeigu pensijų fonde bus mažiau lėšų nei buvo pervesta iš „Sodros“, asmeniui bus atkuriamos teisės į nesumažintą „Sodros“ pensiją.

11. Ką daryti, jeigu asmuo iki 2019 m. birželio 30 d. dėl svarbių priežasčių nespės pranešti apie savo nenorą kaupti?

Jeigu žmogus dėl svarbių priežasčių negalėjo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jis turės teisę tai padaryti pasibaigus nustatytam terminui, bet kartu turės pateikti svarbias priežastis įrodančius dokumentus. „Sodros“ įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustatys, ar priežastys išties gali būti laikomos svarbiomis.

Jeigu paaiškės, kad dirbantysis dėl svarbių priežasčių negalėjo pranešti apie nenorą kaupti, tokiu atveju sumokėtos pensijų įmokos grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo.

12. Nuo kada bus nuskaičiuojamos įmokos, jeigu dirbantis žmogus nori pradėti kaupti?

Įmokos įtrauktiems į pensijų kaupimą bus pradedamos nuskaičiuoti nuo 2019 m. liepos 1 d. Tiems, kas per įtraukimo metų pirmus šešis mėnesius savo iniciatyva sudarys pensijų kaupimo sutartį, sutartis įsigalios nuo trečio mėnesio 1 d. ir nuo to laiko bus pradėtos skaičiuoti įmokos. Pavyzdžiui, jei asmuo kovo 5 d. sudarys pensijų kaupimo sutartį, jam įmokos bus pradėtos skaičiuoti nuo birželio 1 d.

13. Ką reikia daryti dirbančiajam, jeigu jis nori pradėti kaupti arba ketina kaupti toliau (nes kaupė iki šiol)?

Jeigu dirbantysis iki 40 metų nori pradėti kaupti arba šiuo metu kaupiantis žmogus ketina kaupti toliau, nieko daryti nereikia.

14. Ką daryti vyresniam nei 40 metų žmogui, jei jis nekaupė, bet nori kaupti?

Vyresni nei 40 metų asmenys gali tapti pensijų kaupimo dalyviais sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva.

15. Kaip bus, jei 2019 m. dirbantysis atsisakys kaupti, bet 2020 m. nutars pradėti dalyvauti II pakopos pensijų kaupime? Ar bus galima pasirašyti pensijų kaupimo sutartį ir kokiomis sąlygomis?

Įstatymas nenumato jokių apribojimų sudaryti naują sutartį – nei  tiems, kurie per įtraukimą atsisakys kaupti, nei tiems, kas šiuo metu dalyvauja kaupime, bet kitais metais išreikš norą grįžti į „Sodrą“ ar stabdyti kaupimą.

16. Kada apsimoka kaupti II pensijų pakopoje?

Ekspertai sutaria, kad kaupimas prasmingas tuomet, kai kaupimas nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25-30 metų, tačiau sprendimą kiekvienas dirbantysis turi priimti individualiai atsižvelgdamas į savo darbo užmokesčio dydį ir šeimos poreikius.

17. Kas nutiks, jeigu asmuo praras darbą ir neturės darbo pajamų?

Jei žmogus praranda darbą ir netenka darbo pajamų, įmokos II pensijų kaupimo pakopai nenuskaičiuojamos. Tačiau naujoji sistema įtvirtina dar vieną įrankį, kuriuo galima pasinaudoti, jeigu pablogėja asmens finansinė situacija – tai kaupimo atostogos. Įstatymuose nustatyta galimybė kaupime padaryti 12 mėnesių pertrauką. Ši pertrauka gali būti panaudojama bet kada, kai tik prireikia, taip pat gali būti išdalinama dalimis, po keletą mėnesių, bet bendra trukmė negali viršyti vienų metų.

18. Kokias lengvatas gaus žmogus, jeigu kaups daugiau nei 3%? Ar gali prisidėti dirbančiojo darbdavys?

Jeigu dirbantysis pasirenka kaupti daugiau nei 3% nuo savo darbo užmokesčio, jis gali pasinaudoti GPM lengvata. Prisidėti prie pensijos kaupimo gali ir dirbančiojo darbdavys – tokiu atveju jis galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

19. Jei dirbantysis apsisprendžia kaupti daugiau nei 3% nuo savo darbo užmokesčio, ar GPM lengvata bus taikoma tik tai sumai, kuri viršija 3%?

Taip. Už  įstatyme nustatyto dydžio įmoką žmogus gauna paskatą iš valstybės biudžeto. GPM lengvata bus taikoma tik už įmokas, viršijančias 3%.

20. Ar II pakopoje kaupiamos lėšos yra paveldimos?

Taip, II pakopoje kaupiamos lėšos iki anuiteto įsigijimo yra paveldimos. Kai kaupiantis asmuo sulaukia senatvės pensijos amžiaus ir jeigu būna sukaupęs daugiau nei 10 tūkst. eurų, jis turi įsigyti pensijų anuitetą – teisę gauti nuolatines išmokas iki mirties už vienkartinę įmoką anuiteto teikėjui. Nuo 2020 m. anuiteto teikėja bus „Sodra“.

Anuitetai bus kelių rūšių – standartinis ir atidėtasis. Standartinis anuitetas yra identiškas šiuo metu galiojančiam standartiniam anuitetui be garantuoto mokėjimo laikotarpio. Kai įsigyjamas standartinis anuitetas, bet pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos.

Atidėtasis anuitetas šiek tiek panašus į šiuo metu įtvirtintą pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, tik šiek tiek modernesnis: kaupiantysis 10-15% sukauptos sumos gali skirti pensijų anuiteto išmokoms, kurios pradedamos mokėti sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos. Jei pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos. Nuo senatvės pensijos amžiaus iki 85 metų asmuo gautų periodines išmokas iš savo pensijų fondo – šie pinigai yra paveldimi.

21. Kada reikia įsigyti anuitetą, o kada pinigus galima pasiimti vienkartine išmoka?

Jeigu sukaupta 3000 eurų ar mažiau – asmeniui mokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta 3001-10 000 eurų – mokamos periodinės išmokos. Jei sukaupta daugiau nei 10 000 eurų – asmuo turi įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos mokamos iki mirties.

Asmuo, kurio vardu pensijų fonde sukauptas turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.

22. Kodėl „Sodra“ nuo 2020 m. taps vienintele anuitetų teikėja?

Centralizuotą anuitetų mokėjimą nutarta perduoti „Sodrai“, nes ji nėra komercinė įstaiga, nesiekia pelno bei gali efektyviau suvaldyti riziką. „Sodrai“ tapus anuiteto mokėtoja, II pakopoje sukauptos lėšos bus aiškiai atskirtos nuo bendro biudžeto ir administruojamos atskirai.

23. Kodėl anuitetas yra mokamas?

Anuitetas kainuoja, nes jo mokėtojas negali apskaičiuoti, kiek tiksliai gyvens lėšas kaupęs asmuo, tačiau įsipareigoja išmokas mokėti iki mirties net tais atvejais, kai žmogaus sukauptų pinigų nebepakanka. Tai vadinama rizika. Todėl anuitetų mokėtojai, siekdami suvaldyti riziką, turi turėti kuo daugiau klientų ir dar apsidraudžia imdami vienkartinį mokestį.

24. Kas bus su jau sudarytomis sutartimis dėl pensijų anuiteto?

Pensijų anuitetus pagal sutartis, sudarytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., gyvybės draudimo bendrovės mokės pagal sutarčių sąlygas iki tol, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas. Tai reiškia, kad anksčiau sudarytos ar kitais metais dar sudarysimos sutartys dėl anuiteto mokėjimo su gyvybės draudimo bendrovėmis toliau liks galioti.

25. Ar Lietuvoje planuojama ilginti senatvės pensijos amžių?

Ne, neplanuojama. Pagal 2011 m. priimtus sprendimus pensinis amžius 2026 m. pasieks 65 metus vyrams ir moterims – daugiau jokių sprendimų tuo klausimu priimti nesiūloma ir neplanuojama. Priešingai, pensijų kaupimo reforma siekiama, kad senstančios visuomenės problema būtų sprendžiama per asmeninį kaupimą.

MOKESČIŲ SUJUNGIMAS

26. Kam reikalingas darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas?

Tai ekspertų pasiūlymas šešėlio mažinimui darbo santykių srityje. Kai socialinio draudimo įmokos padalintos tarp darbuotojo ir darbdavio, gali susidaryti įspūdis, kad kiekviena pusė yra atsakinga už savo dalies įmokų mokėjimą, nors tai įmokos nuo vieno darbuotojui priklausančio bruto darbo užmokesčio.

Stipresnioji darbo santykių pusė gali siūlyti silpnesniajai tartis dėl oficialaus darbo užmokesčio sumažinimo mainais į „vokelį“. Taip darbuotojas praranda dalį socialinių garantijų. Sujungus darbuotojo ir darbdavio įmokas, dingsta paskata stipresniajai pusei tartis dėl dalies darbo užmokesčio mokėjimo „vokelyje“. 

27. Kokie įmokų ir mokesčių tarifai taikomi darbo užmokesčiui nuo 2019 metų, už ką reikės mokėti?

Nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ turės būti padidintas 1,289 karto. Siekdamas, kad pensijų kaupimas netaptų našta, Seimas 0,55 proc. sumažino dirbančiųjų įmokas „Sodrai“ ir 1 proc. sumažino gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Nuo padidėjusio darbo užmokesčio bus mokamos tokios įmokos:

1. Gyventojų pajamų mokestis (GPM):

• 20 proc. – darbo užmokesčiui (su priedais, priemokomis), kurio metinė suma neviršys 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.)- 60 VDU (2021 m.)
• 27 proc. – darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.)- 60 VDU (2021 m.)
• 15 proc. – už 2018 m. ar ankstesnius metus apskaičiuotam darbo užmokesčiui.

2. Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – 6,98 proc.;
3. Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – 12,52 proc. (nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.);
4. Darbdavio socialinio draudimo įmoka (nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas) – 1,47 proc. (2,19 proc. terminuotoms sutartims) (nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.);
5. Darbdavio įmoka į ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,16 proc. ir įmoka į Garantinį fondą – 0,16 proc. (nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.).

Lengvatos: darbuotojams taip pat bus pritaikyta mokesčių lengvata – neapmokestinamas pajamų dydis, kuris 2019 m. sieks 300 eurų ir kurio taikymas plečiamas iki dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių sumos.

28. Ar valstybės tarnautojų atlyginimai nuo kitų metų bus didinami taip pat 1,289 karto?

Taip, valstybės tarnautojų darbo užmokestis taip pat bus didinamas 1,289 karto „ant popieriaus“.

29. Ar darbdaviai su darbuotojais turės persirašyti darbo sutartis?

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. turėtų būti pakeičiamos su darbuotojais sudarytos darbo sutartys, bet išankstinis rašytinis darbuotojo sutikimas nebūtinas. Sutartyse turi būti nurodoma, kad darbuotojo darbo užmokestis „ant popieriaus“ didinamas 1,289 karto.

Perskaičiuotas darbo užmokestis darbuotojui bus mokamas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Jeigu darbo apmokėjimo sistemoje, kuri privaloma  darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, yra numatyti tam tikri darbo užmokesčio dydžiai eurais, tai šios darbo apmokėjimo sistemos nuostatos taip pat turėtų būti keičiamos.

30. Ar darbdavys turi 1,289 karto padidinti ir priedus, priemokas, premijas bei kitas papildomas darbo užmokesčio dalis?

Valstybinio socialinio draudimo įstatyme minimas darbuotojo bruto darbo užmokestis, kuris privalo būti perskaičiuojamas, turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Darbo kodekse.

Tai reiškia, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga), taip pat papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

31. Kaip bus užtikrinama, kad pasirašant naujas darbo sutartis, darbuotojų atlyginimai nesumažės?

Pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuris manys, kad darbdavys pažeidė jo teises dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti šią pareigą bei atlyginti atsiradusią žalą.

32. Kokios sankcijos gresia darbdaviams, kurie sumažins šiuo metu mokamą mėnesinį atlyginimą darbuotojams?

Administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnyje numatyta, kad Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.

Tyčinis Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.

IŠMOKŲ MOKĖJIMAS

33. Kaip keičiasi ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų procentas ir kodėl?

Sujungiant darbdavio ir darbuotojo mokamas įmokas, gyventojų atlyginimas „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto. Išmokos skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, todėl dėl atlyginimų „ant popieriaus“ padidėjimo turės keistis ir procentinė ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar nedarbo išmokų dalis. Tačiau svarbu pabrėžti, kad išmokos „į rankas“ lieka tokios pat.

Įstatymuose įtvirtintas procentinis išmokos pokytis palies ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, taip pat nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir ligos išmokas, kurios mokamos žmonėms, kai jie tampa laikinai nedarbingi dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą, iš darbo ar profesinės ligos.

PAVYZDYS. Vaiko besilaukianti mama „ant popieriaus“ gauna 1000 eurų atlyginimą.

• Pasirinkusi išeiti vaiko priežiūros atostogų vieniems metams, pagal dabartinę sistemą ji turi teisę gauti 100 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio išmoką.
• „Į rankas“ 100 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka šiuo atveju siekia 790 eurų. Nuo 1000 eurų nuskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. privalomasis sveikatos draudimas.
• Po mokesčių sujungimo šios moters atlyginimas „ant popieriaus“ išaugs ir sieks 1289 eurus.
• Po reformos vaiko priežiūros išmoka, kai vaikas prižiūrimas vienus metus, procentais sudarys ne 100 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio, bet 77,58 proc.
• 77,58 proc. nuo 1289 eurų „ant popieriaus“ atskaičius GPM ir sveikatos draudimą yra 790 eurų „ į rankas“.
• Išvada: išmoka „į rankas“ nesikeičia.

34. Kokie tarifai bus taikomi ligos, motinystės, ir kitoms išmokoms?

Įmokų ir mokesčių tarifai ligos, motinystės ir kitoms išmokoms nuo 2019 m. nesikeis, įskaitant ir darbdavio išmokamai ligos išmokai už pirmas ligos dienas. Išmokoms taikomi:

• 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM);
• 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka.