Liepos 13 d. Marijampolėje lankėsi LR Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Ministro vizitą organizavo Marijampolės savivaldos darbu nusivylę Seimo nariai Dainiaus Gaižauskas ir Kęstutis Mažeika. Tai jau antrasis V. Sinkevičiaus vizitas Marijampolėje. Artimiausiu metu Marijampolėje kviečiamas apsilankyti susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Vizito tikslas buvo sužinoti, su kokiomis problemomis susiduria viešasis ir privatusis sektorius, kokių priemonių imasi savivalda siekiant pritraukti užsienio ir šiame regione jau veikiančių verslininkų investicijas, kadangi esamas verslumo lygis regione yra vienas mažiausių Lietuvoje. Ministras susitiko su Marijampolės savivaldybės vadovais, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo nariais bei Marijampolės regiono plėtros taryba.
Anot D. Gaižausko Marijampolės savivalda niekaip neranda dialogo su vietos verslininkais ir Ūkio ministerija, o ši situacija, kuomet ignoruojamos verslininkų problemos, tęstis nebegali. Netgi butaforinė opozicija, pasak D. Gaižausko, nieko nenuveikė, kad verslui Marijampolėje būtų geriau. D. Gaižauskas mano, kad Ūkio ministerija prisidės sprendžiant Marijampolės regiono problemas.
Pagal verslumo lygį Marijampolės apskritis priešpaskutinė
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filiale vykusiame susitikime ministras susipažino su ekonomine situacija Marijampolės apskrityje. 2016 m. apskrityje vienam gyventojui teko 59,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) vidurkio. Marijampolės apskrityje veikiančių ūkio subjektų skaičius pastaraisiais metais augo lėčiau nei likusioje Lietuvoje. Taip pat apskrityje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2009 m. pradžioje sudarė 3,2 proc. visų Lietuvos veikiančių mažų ir vidutinių įmonių, o 2018 m. – tik 2,7 proc. (2 275). Verslumo lygis, vertinant pagal 1 000 gyventojų tenkančių mažų ir vidutinių įmonių skaičių, Marijampolės apskrityje yra vienas žemiausių Lietuvoje: 2016 m. pradžioje 1 000 Lietuvos gyventojų vidutiniškai teko 27,5 veikiančios mažos ir vidutinės įmonės, o 1 000 Marijampolės apskrities gyventojų tik 14,4 tokių įmonių. Pagal šį rodiklį Marijampolės apskritis buvo 9-ta iš 10-ies apskričių.
V. Sinkevičiaus teigimu Ūkio ministerija deda daug pastangų kad ši statistika ir ekonominė situacija regione gerėtų. Dar 2016 metais Marijampolės savivaldybė buvo kviečiama jungtis į „Versli Lietuva“ sukurtą netradicinio tipo verslo vystymo erdvę – Bendradarbystės centrą „Spiečius“ (angl. co-working space). Tačiau deleguotiems darbuotojams Marijampolės savivalda niekaip negalėjo paskirti patalpų. Todėl „Spiečiai“ buvo įkurti Alytaus, Šiaulių ir Tauragės savivaldybėse. Šiuose centruose verslininkams yra suteikiamos nemokamos kompiuterizuotos darbo vietos su įranga, teikiamos skaitmeninio, kūrybinių industrijų vystymo, socialinio verslo konsultacijos, vykdomos praktinės mentorių sesijos, organizuojami verslo ugdymo mokymai (darbas su įvairiomis programomis, įrankiais bei platformomis) ir įgyvendinamos kitos verslo skatinimo ir plėtros iniciatyvos. Verslo plėtros konsultacijas bendradarbystės centruose įsikūrusioms įmonėms teikia į Verslo konsultantų tinklą atrinktos įmonės ir įstaigos.
V. Sinkevičius pastebėjo, kad Marijampolėje ir apskrityje išrinkti Seimo nariai (D. Gaižauskas ir K. Mažeika – aut. past.) deda daug pastangų palaikant tiesioginį ryšį su vietos verslininkais. D. Gaižauskas pabrėžė kad jau aplankė nemažą dalį regiono įmonių (UAB „Mantinga“, UAB „Furn Master“, UAB „Cie LT Forge“, UAB „Sumeda“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Stevila“, UAB „Avadan“, UAB „Furnera“ ir kt.) taip pat nuolat organizuoja diskusijas su vietos verslininkais įvairiais klausimais todėl puikiai žino kokios problemos kamuoja vietos verslininkus bei ieško būdų joms spręsti. Seimo nariai D. Gaižauskas ir K. Mažeika užtikrino, kad aktyviai dalyvaus sprendžiant ir Bendradarbystės centro „Spiečius“ steigimo Marijampolėje klausimą.
Parengtas viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas
Su ministru susitikę Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio, Šakių ir Kazlų rūdos savivaldybių vadovai išsakė daug pasiūlymų kaip paspartinti viešųjų pirkimų procedūras ir padidinti jų efektyvumą. Atsakydamas į viešojo sektoriaus priekaištus dėl CPO katalogo ir viešųjų pirkimų sistemos V. Sinkevičius nurodė nuolat siekiantis, kad viešųjų pirkimų efektyvumas ir sutaupomos lėšos augtų, preliminariais skaičiavimais praeitais metais sistema leido sutaupyti apie 40 mln. eurų. Ministras informavo, kad jau parengtas viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas kuris Seimui bus pristatytas šį rudenį. Jame numatoma nustatyti pareigą darbų pirkimuose vertinti įmonės darbuotojams mokamą darbo užmokestį. Taip pat skatinti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti regionuose veikiančias įmones, t. y. sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms pagal suformuotus kriterijus (pavyzdžiui, įmonės buveinės vietą) mažos vertės pirkimus vykdyti iš vietos įmonių. Anot ministro didelis dėmesys skiriamas ir viešųjų pirkimų specialistų kompetencijos didinimui. Ūkio ministerija vykdo projektą ,,Viešųjų pirkimų specialistų gebėjimų stiprinimas“. Šis projektas leis išanalizuoti viešųjų pirkimų specialistų mokymų poreikį, parengti tarptautine gerąja praktika grįsta mokymo medžiagą ir paruošti mokytojus, kurie mokys viešųjų pirkimų specialistus. Artimiausiu metu Ūkio ministerija taip pat planuoja patvirtinti viešųjų pirkimų specializacijos planą, kurio įgyvendinimas leistų užtikrinti kryptingą ir sistemišką viešųjų pirkimų specialistų parengimą ir jų kompetencijos palaikymą, karjeros ir motyvavimo sistemas.
Didžiausi regiono darbdaviai teigiamai vertina mokestinius pakeitimus
Su ministru taip pat susitiko didžiausių regiono įmonių (UAB „Mantinga“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, „Cie LT Forge“ ir kt.) vadovai. Pastarieji ypač palankiai vertino reinvestuojamo pelno neapmokestinimą ir ministro planus jau sekančioje Seimo sesijoje pasiūlyti įstatymų pakeitimus numatančius darbuotojų maitinimo ir pavėžėjimo neapmokestinimą. Anot V. Sinkevičiaus toks natūros neapmokestinimas galėtų įsigalioti jau nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau prieš tai būtina tinkamai sureguliuoti teisines normas įdiegiant reikalingus saugiklius, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui. „Toks palengvinimas būtų išties reikšmingas, didieji regiono darbdaviai jau dabar atsiveža darbuotojus iš nutolusių rajonų. Mažai tikėtina, kad darbo vietos bus perkeltos arčiau darbuotojų, bet ši lengvata padėtų darbuotojams pasiekti darbo vietas“, – susitikime su LR Ūkio ministru sakė UAB „Mantinga“ valdybos pirmininkas Klemencas Agentas.
Kuriamos darbo vietos skatina pasilikti regione
LR Ūkio ministerijos skaičiavimais tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Marijampolės apskrityje 2016 m. siekė 133,6 mln. Eur. arba vos 1 proc. visų šalies TUI. Daugiausiai mūsų apskrityje 2016 m. investavo Estija – 12,79 mln. Eur, Ispanija – 7,94 mln. Eur, Kipras – 7,02 mln. Eur, Norvegija – 6 mln. Eur. Šiuo metu apskrityje veikia apie 20 užsienio kapitalo įmonių. V. Sinkevičiaus manymu norint pritraukti daugiau užsienio investuotojų būtina suformuoti naujus sklypus ir juose įrengti reikiamą infrastruktūrą. Kalbėdamas apie Marijampolės LEZ plėtros galimybes ministras išreiškė viltį, kad prie LEZ plėtros daugiau prisidės dabartinis LEZ operatorius „Baltiz FEZ“.
Vizitą Marijampolėje LR Ūkio ministras užbaigė aplankydamas UAB „Mantinga“ ir UAB „Marijampolės pieno konservai“. Šių įmonių vadovai atskleidė, jog daug vilčių teikia sparčiai auganti Kinijos rinka, todėl Marijampolėje reikalinga išlaikyti Lietuvos Muitinės terminalą. V. Sinkevičius palaikė Muitinės padalinio Marijampolėje išsaugojimą, tačiau pastebėjo, kad Lietuvos Muitinės struktūros reformos darbo grupėje Ūkio ministerija nedalyvauja. Seimo narys D. Gaižauskas papildė, kad jau deda pastangas išspręsti šį klausimą ir mano, kad yra būtinas Lietuvos muitinės departamento direktoriaus ir Marijampolės apskrities verslininkų susitikimas. Tuo tarpu Ūkio ministras įmonių vadovus kvietė naudotis Kinijoje veikiančiu prekybos atašė. Kaip pastebėjo ministras: „Ne sutvarkyti parkai ir gatvės, bet gerai apmokamos darbo vietos žmones skatina pasilikti regione“.
Dainiaus Gaižausko biuro informacija ir nuotrauka
Cirkas