Alinantis karštis didina krešulių pavojų

Yra žmonių, kurie sulaukę vasaros karščių su malonumu prisimena žiemos šalčius. Ne tik lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms karščiai neretai kelia fizinį diskomfortą.

Karštis – papildomas krūvis širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Jei žmogus jaučia troškulį, jam nuolat trūksta energijos, būna apsnūdęs, skundžiasi galvos skausmais, išsausėjusia oda – tai požymis, kad žmogus geria pernelyg mažai skysčių. Ne tik įšilęs oras, bet ir kava, alkoholis, saldieji gėrimai, nesubalansuota mityba gali pašalinti daugiau skysčių iš organizmo. Laiku neatstačius jų balanso gali prasidėti rimtų sveikatos sutrikimų.

Karštą vasaros dieną net menkiausias darbas sode gali paskatinti prakaitavimą ir skysčių netekimą. Tvankią dieną taip pat didėja dirglumas, nerimas, o atėjus vakarui žmonėms būna sunkiau užmigti. Yra žinoma, kad vasaros karščiai pridaro daugiau sveikatos problemų nei žemės drebėjimas, potvynis ar kitos stichinės nelaimės.

Kaip organizmas reaguoja į karščius? Kokios būna netiesioginės pasekmės? Tai – svarbūs klausimai, nes pavojingas ne tik perkaitimas, šilumos smūgis, kai žmogus gali netekti sąmonės, bet ir žinoma, kad karštis gali išprovokuoti įvairias komplikacijas, kurios išaiškėja gerokai vėliau, kai apie karščius visi būna seniai pamiršę.

Bėda ta, kad prastai jaustis žmogus pradeda tada, kai širdies vainikinės arterijos susiaurėja daugiau nei 50 proc. spindžio. Iki tol žmogus nieko neįtaria, mano esąs sveikas, viską sau leidžia, nesidomi aterosklerozės profilaktika. Toks žmogus neįvertina rizikos veiksnių, nekreipia dėmesio į orų prognozes, nesusimąsto, kad karštis gali paguldyti į ligos patalą. Tik tada, kai atliekant tyrimus atsitiktinai nustatoma pavojinga gyvybei būklė, ligonis svarsto, kodėl daugelis žmonių rankinėje nešiojasi mineralinio vandens butelį, o jis to niekada nedarė.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė Aušrinė Navickienė priminė, kad vasarą iškyla kur kas didesnis pavojus trombozei nei žiemą. Juk šiltuoju metų laiku mes daugiau netenkame skysčių išprakaituodami ir nepakankamai jų sunaudojame.

– Kaip karštis veikia kraujo sudėtį? Kodėl lėtėja kraujo tėkmė kraujagyslėse? Kur dažniausiai susidaro krešulių?

– Staigus skysčių praradimas yra pavojingas organizmui. Dehidratacijos metu mūsų ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens negu gauna su maistu ar geriant. Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda skysčių su iškvepiamu oru, su prakaitu, šlapinantis ir tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandama taip pat įvairių druskų (natrio, kalio, kalcio, magnio ). Vystantis dehidratacijai organizmui pritrūksta būtinų mineralinių medžiagų.

Dehidratacija taip pat reiškia, kad sumažėja skystoji kraujo dalis, todėl kraujas tirštėja, lėtėja jo tėkmė, atsiranda didesnė rizika susiformuoti krešuliams – trombams.

Arterijose trombozė prasideda kraujagyslių išsišakojimo vietose arba ten, kur pažeistas vidinis arterijos sienelės sluoksnis, pavyzdžiui, aterosklerozinės plokštelės vietoje pradeda lipti kraujo kūneliai, kurie siaurina kraujagyslės spindį, o kai kuriais atvejais net gali visiškai užkimšti arteriją.

Krešulių gali taip pat susidaryti veninėje sistemoje. Rudolfas Virchovas (1821–1902 m.) yra aprašęs būdingą trombozės veiksnių triadą: vienas jų – tai kraujotakos sulėtėjimas – stazė. Šią būseną gali sukelti kūno nejudrumas, negalėjimas keisti kūno padėties, kai yra suvaržytos galimybės judėti, pavyzdžiui, 6 valandas trunkantis skrydis lėktuvu, ilgas keliavimas automobiliu, kai tenka vairuoti be jokio poilsio, taip pat ilgai stovimas ar sėdimas darbas. Dėl šios priežasties tolimųjų reisų vairuotojai kur kas labiau kenčia, nes būna sutrikusi dubens ir kojų kraujotaka, vystosi venų liga – varikozė, o jos negydant – venų trombozė.

Antras triados veiksnys yra kraujo sudėties pakitimai – hiperkoaguliacija. Ji gali prasidėti, kai žmogus smarkiai prakaituoja ir netenka daug skysčių, pavyzdžiui, lepinimasis saulės voniomis, netgi darbas sode, kai termometro stulpelis rodo daugiau nei 25 laipsnius šilumos gali paskatinti gausų prakaitavimą. Kurį laiką žmogus gali nejausti skysčių trūkumo. Manoma, žmogus gali pajusti troškulį, kai organizmui pritrūksta maždaug vieno litro skysčių.

Karštis smogia taip pat kraujagyslėms, ypač tada, jei kraujagyslių sienelėse jau yra prasidėję lėtiniai pažeidimai, pavyzdžiui, arterijose gali būti išsivysčiusi aterosklerozė, o venose – uždegimo suaktyvinti citozinai. Tai trečias triados veiksnys – vidinio kraujagyslių sluoksnio pakitimai.

– Ką sako patinusios kojos apie širdies veiklą?

– Kojų raumenys yra širdies pagalbininkai, didinantys skysčių nutekėjimą iš galūnių, o venose esantys gerai funkcionuojantys vožtuvai neleidžia kraujui grįžti atgal ir sugrąžina jį į širdį. Kojos gali tinti dėl pablogėjusios širdis veiklos, nes širdis kaip didžiausias raumuo nebepajėgia pakankamai perpumpuoti viso kraujo ir daugiau skysčių užsilieka kūne, o natūralu, kad daugiausia jų lieka žemiausiam taške, tai kojose.

Kojų tinimas kelia įtarimų ir dėl sutrikusios inkstų funkcijos, taip pat dėl sulėtėjusios limfos apytakos bei įvairių lėtinių venų ligų. Laiku nepradėjus gydyti lėtinio venų nepakankamumo, jis gali komplikuotis venų tromboze ir susidaręs krešulys gali net nusinešti gyvybę. Kojų sunkumas, mėšlungis naktimis, skausmas yra ne tik moterų, bet ir daugelio vyrų prakeiksmas. O kojų tinimas ypač pastebimas čiurnos ir blauzdos srityse.

Sulėtėjus kraujo tėkmei, daugiau skystosios kraujo dalies per kapiliarų sienelę išeina į aplinkinius audinius, pasikeičia kraujo sudėtis, sutrinka krešėjimo sistemos balansas. Taip pat sutrinka audinių aprūpinimas maisto medžiagomis ir deguonimi, dėl to juntami lėtiniam venų nepakankamumui būdingi simptomai. Sutirštėjus kraujui ir esant vidinio kraujagyslės sienelės sluoksnio pokyčiams didėja trombų rizika.

Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotakos sistemą, sukeldamos plaučių emboliją – tai viena pavojingiausių būklių, kuri gali baigtis staigia mirtimi. Jeigu pacientas turi įgimtą širdies pertvaros defektą, tokiu atveju trombo dalys gali patekti į arterinę kraujotaką, nukeliauti netgi į galvos smegenis, taip pat sutrikdyti kitų organų kraujotaką.

 – Kaip įmanoma apsaugoti kraujagysles nuo krešulių susidarymo? Kokios tinka natūralios priemonės?

– Auksinė taisyklė – neužmiršti gerti skysčių, netgi tada, kai to nesinori, nes troškulys prabyla tik tada, kai organizmui jau trūksta skysčių. Nors kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į skysčių praradimą, per parą reikėtų išgerti mažiausiai du litrus. Jei burnoje atsiranda sausumo pojūtis, nemalonus kvapas, jei lūpos atrodo kaip sukepusios, tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta skysčių.

Šią būklę išduoda ir pakitusi šlapimo spalva. Tinkamai rūpinantis organizmo drėkinimu, šlapimas bus šviesus ir skaidrus. Organizmui pritrūkus skysčių, šlapimas pasidaro tamsiai geltonas ar gintarinės spalvos.

Specialios paskirties maisto papildai taip pat gali stiprinti kraujagyslių sveikatą ir kraujotaką, ypač tie, kurių veikliosios medžiagos išskiriamos iš augalų. Tai gali būti specialiu būdu iš fermentuotų sojų pupelių išskiriama vertinga medžiaga natokinazė.

Kraujotakai ypač naudingas natokinazės fermento ir veiksmingo antioksidanto hidroksitirozolio derinys. Mokslininkai ištyrė daugiau nei 600 tūkstančių Japonijos gyventojų mitybos įpročius ir padarė išvadą – kraujagyslėms ir kraujotakai ypač svarbus fermentas natokinazė.

Moksliniai tyrimai rodo, kad natokinazė ardo žmogaus organizme senesnius trombus, taip pat užkerta kelią susidaryti naujiems krešuliams. Ši veiklioji medžiaga veikia kraujotaką, sumažina trombocitų bei eritrocitų sulipimą, gerina kraujo tėkmę ir cirkuliaciją, mažina kraujo klampumą.

Sergant lėtinėmis ligomis, ypač jei reikia vartoti kraują skystinančius vaistus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes dėl prasidėjusių karščių gali netikti anksčiau nustatytos vaistų dozės. Jei kraujas bus pernelyg skystas, gresia vidinis kraujavimas, o jei pernelyg tirštas – trombų pavojus. Natokinazės fermentas kraujotakai ypatingas tuo, kad jis nekelia vidinio kraujavimo rizikos, nes veikia per kitus mechanizmus. Taip pat natokinazė neturi šalutinio poveikio skrandžiui, tai yra saugus augalinės kilmės fermentas.

Nuotraukoje – mokslų daktarė Aušrinė Navickienė.