Marijampolės savivaldybės atsakingų institucijų atstovai tarėsi, kaip spręsti apsvaigusių nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų asmenų išblaivinimo problemą. Savivaldybės mero pavaduotojas Romualdas Makauskas, administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajonė Rainienė, Sveikatos priežiūros specialistės kartu su Marijampolės socialinės pagalbos centro, ligoninės, greitosios medicinos pagalbos stoties ir policijos atstovais ieškojo galimybių bendradarbiauti, kad ši visuomenės „piktžaizdė” būtų „gydoma”, netrikdytų tarnybų įprasto darbo ir nekeltų pavojaus aplinkiniams. Lietuvai įstojus į ES, buvo panaikintos blaivyklos, esą jos pažeidžia prigimtines žmogaus teises ir laisves. Joms pakaitalo neatsirado, todėl ir buvo diskutuojama, kas turėtų užsiimti narkologine priežiūra, ar tai daugiau medicininė, ar socialinė paslauga. Sutarta rugsėjo mėnesį susirinkti vėl ir išanalizuoti per tą laiką gimusius pasiūlymus.
Kaip teigė Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. slaugos administratorė Dalė Besasparienė, per pirmą šių metų ketvirtį jau buvę 283 atvejai su girtais pacientais, o kasmet jie sudaro nuo 5 iki 9 proc. visų aptarnaujamų asmenų. Anot medikės, tai mūsų socialinių–ekonominių veiksnių padariniai. Tokie pacientai sukelia chaosą ir atvežti į ligoninę – čia jie drumsčia ramybę, atitraukia medikų dėmesį nuo tikrų ligonių, dažnai už jų aptarnavimą niekas nesumoka. Kaip teigė Marijampolės ligoninės direktoriaus pavaduotoja gydymo reikalams Lina Dubinskaitė, apmokamas tik į komą nuo svaigalų panirusių pacientų gydymas. Vidutiniškai per metus būna apie 300 tokių atvejų, o kiekvieno tokio ligonio aptarnavimas kainuoja apie 100 Eur, nes jam reikia ir neurologo, ir psichiatro konsultacijos. Daug bėdų su apsvaigusiais asmenimis patiria Nakvynės namų, kurie priklauso Marijampolės socialinės pagalbos centrui, darbuotojai. Nakvynę čia galima suteikti priklausomybių turintiems žmonėms, bet jie turi būti tuo metu blaivūs. Dažnai policijos pareigūnai atveža gatvėse rastus neblaivius asmenis, dažnai nežinoma jų tapatybė, galbūt jie serga pavojingomis ligomis, tokiomis kaip tuberkuliozė, turi psichikos sutrikimų ar yra nusikalstamos elgsenos. „Tokių asmenų mes daugiau negalime priimti”, – sakė centro direktorė Vilma Ratkevičienė. Kad yra spragų teisės aktuose, kalbėjo ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys gydytojas ortopedas Gediminas Akelaitis. Jo teigimu, reikalinga tokių pacientų apskaita, apsauga.
Mero pavaduotojas R. Makauskas prašė visas tarnybas išanalizuoti kitų miestų patirtį, apgalvoti sprendimus, galbūt plėsti tam tikras funkcijas, geriau komunikuoti, o politikai turi numatyti nuo kitų metų savivaldybės biudžete lėšų šiai problemai spręsti.
Komunikacijos skyrius
