Neišspręstos problemos fone – du pažeisti likimai

Laikas viską sustato į savo vietas: vakarykštis skandalas tarsi stipraus vėjo supūstas sniegas ištirpsta vos stipriau pakaitina saulė. Laikas atrenka, kur buvo manipuliacijos, o kur – tikrosios vertybės. Būtent laikas ir parodo, kas yra kas, tokiu būdu auką ir smurtautoją sukeisdamas vietomis.

…Visa Lietuva 2016–2017 metų sandūroje buvo krečiama skandalo (apie tai skaitykite čia) dėl tuomet Marijampolės sav. Mokolų pagrindinės mokyklos (dab – progimnazijos) direktoriaus Sigito Virbicko plačiai eskaluojamo menamo smurto išpuolio prieš tos pačios mokyklos tuomet penktokę Viliją (vardas pakeistas – Aut. past.). Dėl tos priežasties vykęs teismas „smurtautojui“ buvo negailestingas (juk reikia auką apginti!): S. Virbickas ne tik neteko direktoriaus pareigų, bet netgi jam buvo uždrausta išvis artintis prie vaikų. Šiandien tas skandalas – kaip ištirpęs pernykštis sniegas, tačiau istorija tęsiasi.

Gerumo Angelas – daugiau nei Direktoriui – draugui

…Mokolų progimnazijos aštuntokai atsisveikinimo su mokykla šventėje pravirkdė ne vieną mokytoją. Mokiniai, susiradę mokykloje tebedirbančią S. Virbicko žmoną Onutę Virbickienę, įteikė jai gerumo angelo skulptūrėlę, kad perduotų buvusiam direktoriui su didžiule padėka. „Mums S. Virbickas buvo daugiau nei direktorius, – „Mūsų savaitei“ sakė aštuntokė Greta, – jis buvo mūsų draugas, kuriam labai rūpėjo ne tik drausmė, tvarka mokykloje, bet visų mūsų tarpusavio santykiai. Direktorius siekė, jog mokykloje vyrautų draugiška atmosfera, tarpusavio pagalba, supratimas. To mes labai pasigedome netekę mūsų direktoriaus-draugo.“

Buvusio direktoriaus žmona, priimdama vyrui skirtą skulptūrą, negalėjo sulaikyti susijaudinimo ašarų. Neliko abejingi ir kiti mokytojai, kurių akyse vyko ši jautri dovanos įteikimo ceremonija. Pats S. Virbickas apie buvusių mokinių dovaną sužinojo vėliau… Tai žmogų išties taip pat sujaudino. Vėliau mokiniai  (kai kurie – ir su tėvais) aplankė buvusį direktorių jo namuose. Kelias valandas, gerdami arbatą, aštuntokai su buvusiu mylimu pedagogu nuoširdžiai bendravo, dalijosi prisiminimais, ateities planais, o jų dovanota angelo skulptūrėlė kalbėjo ne tik apie padėką – ir apie įskiepytas tikrąsias vertybes bei ryžtą jomis vadovautis tolesniame gyvenimo kelyje.

Beje, angelo-dovanos istorija buvo išties nepaprasta. Tuomet mokyklą krėtusio skandalo apogėjuje mokiniai, sužinoję, jog S. Virbickas daugiau nebebus nei direktoriumi, nei jų mokytoju, labai nuliūdo. Spontaniškai kilo mintis išreikšti buvusiam mylimam pedagogui bent kažkokią pagarbą, tad susimetę pinigų nupirko angelo skulptūrėlę, tikėdamiesi, kad S. Virbickas mokykloje kada nors vis tiek pasirodys. Dovaną vaikai daugiau nei metus vienas per kitą slėpė ir vylėsi įteikti pačiam S. Virbickui į rankas, tačiau buvęs direktorius taip ir nepasirodė. Ir štai tuomet, kai atėjo laikas ir jiems palikti progimnaziją, ryžosi patys parodyti iniciatyvą.

„Auka“ ir „smurtautojas“ susikeitė vietomis?

„Mūsų savaitė“ pasidomėjo ir tolesniu Vilijos likimu. Mergaitė, kaip esą pati girdavusis, „išėdusi“ S, Virbicką, mokykloje po skandalo jautėsi kaip karalienė, o į jos išpuolius dėl suprantamų priežasčių buvo reaguojama gan santūriai. Vis tik vienas įvykis perpildė kantrybės taurę. Vilija buvo tiesiog už rankos sučiupta, kai bandė perdurti jos nuolat terorizuoto mokytojo automobilio padangas. Vis tik skandalo nebuvo: Vilija po įvykio mokykloje daugiau nepasirodė, nors mokslo metai dar nebuvo pasibaigę, o šių mokslo metų rugsėjo 1-ąją ji jau buvo kitos mokyklos mokinė.

„Pradėsime nuo nuojo lapo“, – geranoriškai naują mokinę pasitiko naujoji mokykla. Deja, šis naujas lapas buvo pildomas naujais Vilijos išpuoliais, dėl kurių netgi policijai tekdavo įsikišti. Mokykla ėmėsi visų priemonių, kad mokinė būtų kaip nors sudrausminta: nekeltų pavojaus, nedarytų neigiamos įtakos kitiems mokiniams. Su ja intensyviai dirbo ir psichologė, ir socialinė darbuotoja, netgi jos tėvai kurį laiką buvo priversi sėdėti su dukra pamokose… Deja, viskas baigėsi tuo, kad mokslo metams nesibaigus ji jau išbraukta ir iš šios mokyklos sąrašų, taigi 2018 m. rugsėjo 1-osios skambutis jai jau čia neskambės…

S. Virbickui, pedagogo ir direktoriaus darbui atidavusiam visą širdį, buvęs skandalas paliko labai skaudžias pasekmes. Bet, nors ir kaip sunkiai išgyvenęs, žmogus atsitiesė. Tiesa, dabar jis nori tik ramybės – niekam nieko nenori įrodinėti…

Neišspręstos prolemos fone

Buvęs smurto skandalas, laikui sustačius viską į savo vietas, sprogo – ne, ne kaip muilo burbulas, kaip didžiulis stiklinis rutulys, kurio aštrios šukės įsmigo ne į vieną širdį. Šiandien viena aišku: šioje istorijoje pralaimėjo visi. Ypač gaila Vilijos, gabios, protingos mergaitės, šioje situacijoje, kai už netinkamą elgesį atpildas – nugalėtojos laurai, taip susipainiojusios, jog nebejaučia gėrio ir blogio ribų, nebesuvokia, jog gyvenant visuomenėje, tarp žmonių, nuo mažumės būtina laikytis tam tikrų taisyklių, žinoti, jog yra ribų, iki kurių, žinoma, galima eiti, tačiau peržengti jų nevalia (kalėjimai, kitos panašios institucijos skirta tiems, kas tas ribas peržengia), jog, perfrazuojant garsų filosofą Imanuelį Kantą, tavo laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė…