Vasarą, ypač lepinant orams, aktyviau leidžiame laisvalaikį, todėl dažniau prakaituojame. Kartu su prakaitu iš organizmo pasišalina ir gyvybiškai svarbūs mikroelementai (magnis, kalis ir kt.), o tada organizmas siunčia signalus: atsiranda silpnumas, nervingumas, streikuoja širdis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tiek vitaminų trūkumas, tiek perteklius gali būti pavojingas sveikatai, todėl prieš užsiimant savigyda būtina pasikonsultuoti su vaistininkais ar gydytojais.
Nors pastaruoju metu sveika mityba sparčiai populiarėja, tačiau, anot specialistų, dauguma žmonių vis dar renkasi perdirbtus maisto produktus. Imunitetui negaunat visų reikalingų vitaminų, jis ima silpti. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės – vedėjos Editos Stankevičiūtės, pajutę streikuojančio organizmo simptomus, žmonės griebiasi maisto papildų, vitaminų, tačiau vartodami juos daro daugybę klaidų.
„Visų pirma, organizmui reikalingos medžiagos turi būti gaunamos iš pilnavertės mitybos. Žmonės dažnai daro klaidą vartodami vitaminus ištisus metus. Juos patartina gerti tol, kol išnyks vitaminų trūkumo simptomai, pavyzdžiui, nustos slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Vitaminus galima gerti 2–3 mėnesius, o tuomet reikalinga poros mėnesių pertrauka“, – pataria E. Stankevičiūtė.
Vaistininkų teigimu, į vaistines atėję žmonės dažnai pasikliauja bičiulių ar kaimynų rekomendacijomis, o taupydami neretai įsigyja maisto papildus ar vitaminus, kuriems taikoma akcija. Specialistai rekomenduoja rinktis tik tuo momentu reikalingus vitaminus, maisto papildus bei pataria pasikliauti taisykle: mažiau yra geriau.
„Tiesa, kad kartais vitaminai yra vartojami net tada, kai to nereikia. Ne tik vitaminų trūkumas, bet ir jų perdozavimas gali baigtis išties liūdnai. Pavyzdžiui, dėl kalio perdozavimo gali sustoti širdis arba atsirasti širdies ritmo sutrikimai. Didelė grėsmė – perdozuoti riebaluose tirpius vitaminus: A, D, E, K. Didelis šių elementų kiekis gali būti nuodingas, mat kaupiasi kepenyse“, – perspėja vaistininkė.
Anot jos, dauguma žmonių nesusimąsto, kad netaisyklingas vitaminų užgėrimas gali daryti įtaką jų pasisavinimui.
„Geriausiai, jei vitaminus ir maisto papildus užgersite vandeniu. Pavyzdžiui, kofeinas ir taurinas slopina B grupės vitaminų ir geležies pasisavinimą. Jeigu šios grupės vitaminus užgersite arbata ar kava, rezultato galite nelaukti. Probiotikai, užgeriami kava, yra neutralizuojami. Labai svarbu, kad maistas, gėrimai, vaistai, vitaminai ir maisto papildai tarpusavyje derėtų, antraip organizmui galime labiau pakenkti nei padėti“, – teigia E. Stankevičiūtė, pridurdama, kad bet kurioje „Gintarinėje vaistinėje“ galima nemokamai patikrinti tiek vaistų, tiek vitaminų ar maisto papildų suderinamumą.
Patarimai, vartojantiems vitaminus
- Polivitaminus gerkite ryte (prieš pusryčius) arba kaip nurodyta gamintojo informaciniame lapelyje.
- B grupės vitaminai, C ir kiti vandenyje tirpūs vitaminai turėtų būti vartojami su maistu.
- Jeigu žarnynas yra jautresnis, magnį vartokite su maistu tam, kad išvengtumėte viduriavimo.
- Kofermentą Q10 organizmui lengviau pasisavinti, kai jis yra vartojamas su riebalų turinčiu maistu (sveikas riebalų šaltinis – avokadas, riešutai).
- Organizmas kalcį lengviau pasisavina, kai yra vartojamas kartu su vitaminu D. Šiuos mikroelementus patartina vartoti vakare, nes kalcis skatina raumenų atsipalaidavimą.
- Žuvų taukus vartokite vakarienės metu, nes omega rūgštys gali slopinti kitų vaistų pasisavinimą.
- Maisto papildai, skirti gerinti smegenų veiklą turėtų būtų vartojami ryte. Tai visos paros metu padės pagerinti smegenų aprūpinimą deguonimi.
