Tik baltas lapas. Tik bespalvė drobė.
Kuo ištapysim ją, priklauso vien nuo mūs.
Jau pirmos sausio dienos įsuka, apgobia,
Į darbus kviečia, į keliones, pas draugus.
Mums duotą drobę galim sugadinti,
O baltą lapą nenuspalvint. Pripėduot,
Jei protas aus ir vėl klaidingą mintį,
Jei tik tamsiom spalvom širdis dainuos.
Dar metai tiktai pakvietė užeiti.
Ir paviešėt, smagiai pasisvečiuot.
Dar tik pradėsim kaupti metų kraitį,
Dar tik mėginsim įvykius rikiuot.
Vėl paslaptingi metų vartai verias,
Mus pasitinka mėnesių eilė, tiek daug dienų.
Tebūna laikas šis prasmingas, sveikas, geras.
Sakau jam: „Nenuvilsiu! Ateinu!”
Vytenio Skroblo nuotrauka.
