Kalvarijos krašte, neturinčiame didelės pramonės, visas smulkusis verslas dažnai sukasi tiesiog šeimos rate. Ne išimtis yra ir beveik 20 metų sėkmingai gyvuojanti Algirdo Pudinsko prekybos firma „Eglė“, kurios to paties pavadinimo parduotuvę, prekiaujančią kosmetika, parfumerija, papuošalais, indais, suvenyrais…, bei knygyną, prekiaujantį knygomis, mokyklinėmis, kanceliarinėmis prekėmis, žaislais ir kt., kalvarijiečiai seniai spėjo pamėgti.
Parduotuvė „Eglė“ ir knygynas, kurios „galva“ Pudinskų šeimos tėvas, o vadybininkė – mama Birutė Pudinskienė, – Pudinskų išsipildžiusi svajonė, iki kurios sutuoktiniai ėjo ne vienus metus. Pudinskai sukūrę 9 darbo vietas (tėvams šiame versle talkina ir dukra Eglė), o jų darbas tiesiog neatsiejamas nuo gyvenimo, o, kaip žinia, žmogus laimingas jaučiasi, kai gyventi sugeba paprasčiausiai džiaugdamasis kiekviena diena, štai tuomet ir svajonės tampa tikrove. Tiesa, jei jau prakalbome apie svajonių pildymąsi, derėtų atsigręžti į preitį, kurioje ryžtis pokyčiams, reikalingiems svajonių išsipildymui, nesibaiminti iššūkių Pudinskus paskatino treji metai, praleisti tolimojoje Mongolijoje.
Lemtingų pokyčių pradžia – darbas ir gyvenimas Mongolijoje
Algirdas Pudinskas, Kalvarijos gimęs ir užaugęs, į šį miestelį ir žmoną Birutė, kilusią iš Šakių rajono, parsivedė. Jauna šeima gyveno tuomet kaip ir dauguma: dirbo „valdiškus“ darbus, kūrėsi gerovę iš atlyginimų. Algirdas dirbo tuometinio Kapsuko eksloatacinio techninio ryšių mazgo Klavarijos filialo, aptranavusio kaimiškųjų vietovių telefono stotis, telefono stočių elektromonteriu, Birutė dirbo Kalvarijos plytinėje. Šeima gyveno plytinės bendrabutyje, o noras turėti norimą gyvenamąjį plotą bei nedideli atlyginimai vertė ieškoti kitokių būdų pagerinti gyvenimo sąlygas. Kilo tuomet gana neįprasta mintis: o jeigu pabandžius ieškoti kelių padirbėti užsienyje… A. Pudinskas su tokiomis mintimis kreipėsi į tuometinę Ryšių ministeriją, kur jo prašymas buvo išklausytas. Jaunam elekromonteriui buvo pasiūlyta vykti į Mongoliją, Čoibalsano mieste, kuriame buvo statomas tuomet kilimų fabrikas, dirbti aptarnaujant ryšių sistemas, netgi naują telefono liniją formuoti. A. Pudinskas iškart sutiko, nors kol susitvarkė visus dokumentus, reikalingus tolimai kelionei, darbovietė jo šeimai suteikė tarnybinį butą – kam tuomet išvykti, rodos? Vis dėlto Pudinskai nesiblaškė. 1986 m. Kartu su penkerių metų sūnumi išvyko į Mongoliją. Algirdas ten dirbo kaip komandiruotas specialistas, Birutė – skalbyklos darbuotoja, mat buvo tokia tvarka, jog specialisto šeimos narys gaudavo ten nustatytą vidutinį atlyginimą, nepriklausomai nuo užimamų pareigų ar darbo pobūdžio.
Mongolijoje Pudinskai praleido trejus metus. Tai buvo labai svarbūs metai ne vien gerokai didesnio uždarbio atžvilgiu. Anot A. Pudinsko, ten buvo suvažiavę daugybė specialistų iš visos buvusios Tarybų Sąjungos. Kiek teko bendrauti, tai buvo žmonės, kažko siekiantys gyvenime, neplaukiantys pasroviui, o patys kuriantys, nebijantys rizikuoti. Algirdas rado ten bendraminčių, žmogus pats ėmė originaliau mąstyti, tad ir grįžus į Lietuvą jam jau buvo aišku, jog atsakomybės už savo gyvenimo kokybę niekam ant galvos nesuvers.
Nuosava parduotuvė – ilgus metus siekta svajonė
A. Pudinskas po trejų metų komandiruotės dirbti grįžo į tą pačią įmonę, kurioje vos dvejus metus išdirbo. Noras susikurti darbo vietą pačiam, būti nepriklausomam tuomet sutapo su politiniais šalies perversmais, šalies nepriklausomybės vėjais. Tiesa, kai tvirtai apsisprendęs kurti savo verslą išėjo iš darbo, susilaukė tik visuotinio kvailinimo. Tai žmogaus nesustabdė. Tikėdamas, kad ne tik gali, bet ir privalo pats sau darbdavys būti, palaikomas šeimos, pirmiausia pradėjo nuo važinėjimo su prekėmis į Rusiją. Vėliau tuo pačiu tikslu sekė kelionės į Lenkiją, paskui – turguose, įregistravus savo prekybos įmonę. Prie vyro sėkmingai prisijungė ir žmona.
Turėti savo parduotuvę buvo sena Pudinskų svajonė, kuri 1998 m. virto tikrove. Šeima nusipirko buvusios daržovių parduotuvės patalpas (parduotuvė vadinosi „Ropė“, tad keisdami pavadinimą ieškojo trumpo žodžio, o jį suradę tik vėliau pastebėjo, jog parduotuvės pavadinimas sutampa su dukters vardu), o paskui ėmėsi savos parduotuvės kūrimo. Žinojo: maisto produktais neprekiaus – juk ne vien duona žmogus sotus. Mąstydami, ko reikia Kalvarijai, pradėjo parduotuvės kūrimą nuo mokyklinių prekių pardavimo. Žingsnelis po žingsnelio šalia sąsiuvinių, pieštukų vis kas nors naujo atsirasdavo, parduotuvės plėtėsi, didėjo siūlomų prekių asortimentas, kol ji įgavo dabartinį įvaizdį. Pasirodo, teisingu keliu žmonės ėjo pradėdami prekiauti nuo tokių, rodos, smulkmenų kaip pieštukai: jų parduotuvė iki šiol populiari („Kas pradėjo nuo prekybos deimantais, dabar jau nebeprekiauja“, – pastebi A. Pudinskas). Kitas sėkmės pastulatas, kaip teigia B. Pudinskienė, jog niekada nesistengė uždirbti visų pinigų iš karto, o smulkiais žingsneliais tiesiog artėjo prie kelstėjimo, visada stengdamiesi parduotuvėje turėti tai, ko žmonėms reikia.
Knygyną įsigijo… nepasikęsdami vaizdo pro langą
Pudinskai iš tiesų griežtai negali atsieti savo gyvenimo nuo parduotuvės, netgi juokauja, jog jie čia ne dirba, o gyvena. Stengdamiesi įtikti kiekvienam pirkėjui, prekių stengiasi turėti ir pigesnių, ir gerenės kokybės brangesnių, nors pagrindinis principas – nesivaikyti pačių pigiausių prekių (juk svarbiausia – kokybė).
Ilgus metus „Eglės“ savininkai plėstis neketino, tačiau prieš beveik penkerius metus jų planus koregavo pats gyvenimas, tiksliau… – vaizdas pro jų parduotuvės langą. Kone tiesiai prieš „Eglę“, kitoje Dariaus ir Girėno gatvės pusėje, nuo senų laikų buvęs Kalvarijos knygynas, keičiantis laikams ir savininkams, nyko, sunyko, ir liko iš jo tik negrabiai apkalinėtas pastatas-vaiduoklis. Vos pažvelgi pro langą – ir stūkso jis prieš akis lyg priekaištas… Pudinskai neapsikentė. Nupirko tą pastatą, suremontavo, ir šiandien jis ne tik kelia estetinius jausmus, bet ir pirkėjus vilioja gausia reikalingų prekių pasiūla.
* * *
Ar lengva išlaikyti nedidelį verslą nedideliame mieste? Kur sėkmės priežastis? Anot B. Pudinskienės, jau kažką savo sukūrus, reikia tiesiog džiaugtis kiekviena diena, tuomet ir sėkmė nenusigręš!
