Pirmadienis, 23 gruodžio, 2024
Daugiau
    PagrindinisKitos temosKūrybaDraugystė su „perfekcionistu“ 15 (tęsinys)

    Draugystė su „perfekcionistu“ 15 (tęsinys)

     

    02:48            Ką tik grįžau namo. Lidija nemiega, tai man atrakino namų duris. Auč. Delnai dega… Iš pradžių nuėjome į kavinę, ten nusipirkome gruzdintų bulvyčių, multivitaminų sulčių, pavakarieniavome (taip, gera vakarienė) ir išėjome pasivaikščioti į parką. Tada nuėjome iki Tajaus namų rūsio, pasiėmėme dviračius ir važiavome įprastais mūsų keliais. Važiavome lėtai, kol nusprendėme palenktyniauti. Kai važiuodama netyčia atsisukau pasižiūrėti, ar niekas nevažiuojauž nugaros, dviračio padanga užkliuvo už nemažo akmens, ir aš nuo jo atsiskyriau. Gerai, kad nevažiavome dviračių taku, nes būčiau kentėjusi. Nežinau, kiek paskridau į orą, bet rodės, tikrai nemažai, juk lėkėm visai greitai. Sugebėjau įsiversti į už bordiūro esančią duobę, kurioje buvo vamzdis ir šiek tiek vandens, tai kritimas buvo dar su visais garso ir vaizdo efektais. Bet likau visiškai sveika, išskyrus tai, kad nusibalnojau kelius, delnus ir alkūnes. Kadangi Tajus važiavo prieky manęs, jis atsisuko tik išgirdęs garsų orkestrą. Šoko nuo dviračio ir bėgo pakelti, bet nespėjo, nes aš atsistojau iškart vos nukritusi. Pradėjau juoktis, apsidairiau ir apsivaliau purvinas kelnes. Tikriausiai iš gėdos buvau tokia raudona, kad nesimatė nė vienos strazdanos ant veido. Tajus buvo išsigandęs, bet kai pamatė, kad man beveik viskas gerai, prapliupo juktis. „Ir iš ko tu paveldėjai tokį netikėliškumą?“ – vos tramdydamas juoką išlemeno. Bet po visko aš vis tiek sėdausi ant dviračio ir važiavau jau nesidairydama už nugaros, nes maža kas. Važiavom labai lėtai, MĖGAUDAMIESI apylinkėmis… Po incidento nuvažiavome iki Tajaus namų rūsio ir pasidėjome dviračius. Tajus nubėgęs iki namų atnešė peroksido ir keletą pleistrų, tai apsivaliau kojas ir rankas, užsiklijavau žaizdas. Kai jis įsitikino, jog man viskas tikrai gerai, kurį laiką pasivaikščiojome lauke, o kadangi vėliau atvėso, atėjome į laiptinės dešimtą aukštą ir ten praleidome visą laiką. Turėjome kalbėti ir juoktis labai tyliai, nes išgirdę kaimynai būtų išviję mus iš laiptinės. Kai peržiūrėjome nuotraukas telefone ir jau ruošėmės eiti namo, aš išsitraukiau iš krepšio apyrankę, liepiau jamužsimerkti ir ištiesti ranką,tada užmoviau apyrankę ant dešinės jo rankos. Atsimerkęs jis labai nustebo. Jau buvau išsigandusi, kad nepatiks, tačiau Tajus po keleto sekundžių nuoširdžiai šyptelėjo (kad ir kaip tamsoje sunku buvo įžiūrėti), pradėjo ją čiupinėti, iš visų pusių domėtis, lyg tai būtų koks nors brangakmenis. Nežinau, ar jis tik apsimetinėjo, jog jam patinka, ar tikrai džiaugėsi, kad ją gavo.

    – Taip… netikėtai tu čia, labai nustebinai… Labai keista gauti tokią dovaną, net nežinau, ką pasakyti… Bet ačiū vis tiek labai… Keista… Net nemalonu gauti dovanų be jokios progos… Ačiū dar kartą… – vos išlemeno. Iš jo pauzių ir intonacijos nesunku buvo suprasti, kad jam apyrankė nepaliko didelio įspūdžio…

    Ir tada mane apsikabino. Vis tiek šypsojausi kaip durnė, gerai, kad laiptinėje buvo tamsu. Tada nusileidome į mano aukštą, atsisveikinome, ir jis išėjo namo. Dabar aš sėdžiu kaip laimutė koridoriuje prie durų ir šypsausi.

    03:16

    Aš Tajui: Jau namie?

    Tajus: Taip, net ir nusiprausęs, klojuosi lovą. Kaip jautiesi? Skauda ką nors?

    Aš: Truputį delnus degina, bet praeis.  😀 O tu kaip?

    Tajus: Keistai. Labai keistai. Nesugebėjau tau padėti, praktiškai per mane apsivertei. Galėjom nelenktyniauti.

    Aš: Baik jau, tu dėl to nekaltas, aš pati atsisukau pasižiūrėti, ar kas nevažiuoja už nugaros, ir užkliuvau už kažkokio šūduko… Bet kam galėjo taip atsitikti.

    Tajus: Bet atsitiko tau, nes mano GERIAUSIA DRAUGĖ yra  n e v y k ė l ė.

    Aš: Žinau.  😥 

    Tajus: Svarbiausia, kad niekas nelūžo ir neskilo… Ir dar ta tavo apyrankė… taip netikėtai. Rodos, labai gerai tave pažįstu, bet nustebinti vis dar moki… Ir dar būtent tokiu būdu… Esu labai sutrikęs…

    Aš: Čia tik smulkmena, Tajau. Iš manęs visko galima tikėtis.

    Tajus: Na, taip. Vis tiek taip nustebau ir išsigandau, kad net nežinau, kaip jaučiuosi…

    Aš: Viskas gi gerai  😥

    (Bus daugiau)

    Autorės prierašas. Jei Jums patiko knygos ištraukos, kviečiame prisidėti prie būsimos popierinės knygos leidybos. Bet kokia parama yra labai svarbi, o Jūsų vardas ir pavardė atsidurs rėmėjų sąraše.

    A/s LT464010051002152289.

    Ankstesnis straipsnis
    Kitas straipsnis

    PARAŠYKITE KOMENTARĄ

    Prašome parašykite savo komentarą
    Prašome parašykite savo vardą

    SAVAITĖS SKAITOMIAUSI

    spot_img

    SAVAITĖS CITATA

    Šventasis Raštas, Naujasis Testamentas, Jn 8, 1–11

    „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    RENGINIAI

    spot_img
    spot_img
    spot_img