* * *
Gyvenimas jau šitaip surėdytas,
Kad metai tarsi sniego kamuolys nuo kalno ritas:
Senus metus taip greitai pakeičia Naujieji,
Lyg raketa dangaus skliautu atskrieję,
O mes juk esam kultūringi žmonės
Ir norim padėkot šauniai Beždžionei
Už gerą, linksmą ir naudingą laiką:
Kad drąsino, kad džiugino, palaikė,
Kad susipykti su visais nespėjom,
Kad teroristai bombų neprisėjo,
Kad ligos aplenkė mūs kuklų būstą,
Kad neišmokom žeminti ir plūstis,
Kad eurų, nors mažų, vis tiek užteko,
Kad dar Draugystės upė neišseko,
Kad mus vaikai iš užsienių aplanko,
Kad kojos neša, galime paduoti ranką.
O ką Beždžionė pasakyt mums gali –
Kiek pripėdavom jos turtingą šalį?
Kokie mes buvom jos šalies piliečiai?
Ar glostyt galvą, ar pabart mus kviečia?
Mes būsim kantrūs, lai ji mums pasako,
Ar per metus kantrybė neišseko?
Ar Gaidžiui perduos mus lyg perlus tyrus –
Visus visus: ir moteris, ir vyrus.
Vaikus taip pat. Ir jie ne angelėliai,
Vos spėjam nuramint, jau siaučia vėlei…
Beždžionė
Valdžia manoji baigias, Gaidys greit užgiedos,
Jei žiemiškosios snaigės laktos jam neužklos.
Visi užmirš Beždžionę, spalvos neprisimins,
Kai visagaliai žmonės jau garbint Gaidį ims.
Tai kas, kad jis puošeiva, kad myli tik save,
Vaizduoja puošnų laivą, nors plaukia valtele.
Nei gąsdinti, nei guosti aš jūs neprivalau,
Paliekant mano uostą, linkiu gyvent žvaliau.
Jei ko dar nesuspėjot sukurti, ištesėt,
Dar niekas nepraėjo, bus laikas art ir sėt.
Tad nesipūskit, žmonės, ant jūsų nepykstu,
Jūs klausėte Beždžionės, ugningos iš tiesų.
Gaidys
Mieli bičiuliai, štai ir atskridau pas jus,
Kad jau kartu mums bendrą giesmę išgiedoti.
Juk metai tik prasideda. Jie bus
Nepakartojami, spalvoti ir saulėti.
Beždžionė mane apkalbėjo negražiai,
Neva aš – pasipūtęs karjeristas,
Bet juk tokie yra visi gaidžiai:
Mes – lyderiai, mes kūrybingi, mes – artistai.
Svarbiausia mus suprasti ir mylėt
Mūs balsą, mūsų plunksnas, mūsų būdą.
Svarbiausia nesistengti nugalėt,
Lyg priešai, ne valdovai metų būtume.
Aš būsiu geras ir naudingas tiktai tiems,
Kurie nemiega ir nuo ryto tikslo siekia,
Manojoj karalystė juos tikrai lydės
Tiktai Sėkmė. Ateikit, ji jau kviečia.
Jūs būkit puošnūs, būkit gražūs, kaip ir aš.
Tada neabejotinai sutarsim
Ir metai pinigus barstys, ir Meilę neš.
Mes nesipyksim, nekovosim, nesibarsim…
Aldona MURAUSKIENĖ
Vytenio Skroblo nuotrauka.
