Nemažai mąstančių individų užduoda sau klausimą, kas yra malda, kam jos reikia, iš kur ji atsirado, kokia jos kilmė. Vienaip ar kitaip tai dvasinė praktika – subjekto ir objekto santykis. Norint išsiaiškinti tą santykį, reikėtų paanalizuoti patį subjektą, užsiimantį šia praktika. Bet iš pradžių truputis istorijos, kuri pasiekiama padavimuose, šventraščiuose, mituose.
Daugelis mitų, padavimų, šventraščių teigia, kad žmogus yra kūrinys. Jį kažkas sukūrė. Remiantis Biblija, žmogų Dievas sukūrė pagal savo atvaizdą ir panašumą1, kitaip sakant, išėmė iš savęs arba padarė savęs mini kopiją. Prie šio projekto buvo dirbama savaitę. Ir įdomiausia tai, kad čia darbavosi visa komanda, nes Biblijoj Kūrėjas apibūdinamas daugiskaita1. Žmogus, žemė, visa, kas ant jos – tai savaitinis Jų projektas. Jie sukūrė žmogų, paleido kažkokiame sode ar darželyje ir patys išėjo į kitą darbą. Manau, kad jie ir toliau kuria kitus pasaulius ir kitus žmones. Dirba gan produktyviai. Jų darbo našumas – 4 pasauliai per mėnesį (neblogai!). Kol Tėvai darbe, vaikas paliktas vienas. Aišku, tradiciškai jam palikta maisto ir visko, ko reikia. Kaip visada, tradiciškai viskas padedama vaikams prieinamoje vietoje, tačiau būtinai yra ir tai, kas uždrausta. Įdomiausia tai, kad Ieva nebuvo pirma Adomo žmona ar 
padėjėja. Kaip Biblijoj sakoma, Dievas, pamatęs, kad Adomui vienam „važiuoja stogas“, sutveria padėjėją…2 Ta padėjėja turi truputį kitokį genetinį paveldą. Ten buvo reptilijos ir žmogaus hibridas, bet apdovanotas protingumu ir aukštu intelektu. Kiti rašytiniai šaltiniai teigia, kad Adomas jai suteikė vardą Lilit. Bet Adomas, prasitrynęs su naująją padėjėja kurį laiką, vis vien nebuvo iki galo patenkintas. Ir kam gali patikti protingesnė padėjėja? Tada Dievas užmigdo Adomą ir išima iš jo kūno tikslią jo genomą. Iš Adomo genetinės medžiagos užaugina jam kitą padėjėją. Tik štai ne tokią protingą, kaip pirmoji. Ir Adomui ji labai patinka. Jis net iš džiaugsmo šūkteli: „Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno!“ Štai čia ir atsiranda pirmasis meilės trikampis. Pirmoji Adomo ponia Lilit metama lauk. Čia užgimsta pirmasis moteriškas pavydas ir kerštas. Paliktoji Lilit šioje tragikomedijoje suvaidina savo griaunantį vaidmenį, ir čia pat atsiranda prigimtinė kaltė. Tėvai pasiunta ir atsisako savo kūno ir kraujo. Nubaudžia už nepaklusnumą. Prakeikia savo vaikus3. Lilit dėl to prakeikimo praranda galūnes, Ieva su Lilit tampa amžinomis priešėmis, Ievai į genus įprogramuojami gimdymo skausmai, ji padaroma vyro tarnaite – iš čia ir kilo patriarchatas. Adomui irgi kliuvo: jis prarado rojų. Dėl jo žemė buvo prakeikta ir atsirado įvairiausios piktžolės ar nenaudingi invaziniai augalai. Tad norint prasimaitinti, reikia dirbti. Štai taip ir atsirado pirmieji „Darbo partijos“ nariai.
Taigi žmogus tampa lyg vaikas, atplėštas nuo motinos ir patalpintas it norvegiškoje „Barnevernet“ vaikų teisių įstaigoje, kaltindamas save, kad jis buvo blogas ir dėl to prarado Tėvus. Natūralu, kad tokioje situacijoje tas pamestinukas jaus ilgesį, kaltę ir trauką savo Tėvams. Jis jų negali matyti, bet likęs vienas jis imituoja, jog su jais kalbasi, lyg jie būtų šalia. Atsiprašinėja už kaltes, kurios kaip ir ne dėl jo atsakomybės atsirado. Štai iš kur atsirado poreikis maldai ar meditacijai, jogai ar kontempliacijai. Tai natūrali vara sugrįžti į ištakas, į ten, iš kur buvai išimtas. Kadangi fiziškai to padaryti neįmanoma, tai žmogus daro ką gali: kalbasi, įsivaizduoja, pasineria į iliuzijas, kontempliuoja, ieško, siekia, ir t.t.
Taip, bėgant amžiams, atsirado tokių, kurie atrado specialų būdą „prisiskambinti“ Tėvams. Taip gimė dvasininkų luomas. Neva tik jie žino Tėvų telefono numerį! Ir bendraudami su „tėvais“ mažomis porcijomis dalina ilgesio ir kaltės anestetikus, tokiu būdu nacionalizuodami visas ryšio su dievais komunikacijas. Taip atsirado stiprios korporacijos, kurios leidžia už tam tikrą mokestį pažiūrėti pro rakto skylutę. Kad tai įvyktų, esi priverstas atlikti begalę įvairiausių ritualų ir apeigų, kurios, aišku, yra ne mana iš dangaus, už jas reikia irgi vienokiu ar kitokiu būdu susimokėti. Tad jei neturi pinigų, vadinasi, dievai nuo tavęs nusisuko, tavęs nelaimina. Reiškia, neturi teisės artintis prie „telefono“ būdelės.
Bet iš tikrųjų viskas yra ne taip. Kad ieškotum ryšio su savo ištakomis, nereikia nieko materialaus. Viskas, ko reikia, „įtaisyta“ pačiame žmoguje. Reikia tik atrasti tai savyje ir naudotis tuo. Atsimenu, dar sovietiniais laikais, norint pasiskambinti užsienyje gyvenantiems tėvams, reikėdavo nuvykti į „Telekomą“, ten užsiregistruoti ir laukti eilėje, kol operatorė sujungs su norimu žmogumi užsienyje ar užmiestyje. Tada laukti, kol pašauks ir pasakys būdelės numerį: ir ten galima kalbėtis, mokant už minutę gana nemažus pinigus. Taip ir laukdavome to „pašaukimo“, sėdėdami ant suolų. Sėdėjome ir net neįsivaizdavome, kad gali būti mobilusis telefonas, kurio pagalba galima net iš tualeto būdelės pasiskambinti kur tik nori. O iš tikrųjų mes jį visada turėjome, jis mumyse, įtaisytas mūsų galvų pačiame centre. Tai mūsų smegenų dalis – kankorėžinė liauka. Ji atlieka ne tik mobiliojo telefono funkciją, bet ir 9D vaizdo telefono funkcijas. Tai pilnos realybės siųstuvas ir imtuvas. Vaikui gimus, tas organas būna geriausiai išsivystęs. Vaikui sulaukus 5 ar 7 metų, atrofuojasi. Aišku, ne be visuomenės ir tėvų pagalbos. Ir šiam organui nykstant jaunas žmogus palaipsniui tampa „be ryšio“. Čia viskas natūralu. Taip veikia organizmas. Jei tik gimusiam vaikui neleisi vaikščioti ir judėti, po kelerių metų jo galūnės atrofuosis. Atrofiją patiria kosmonautai, prabuvę mėnesius nesvarumo būklėje. Bet visa laimė, kad tai galima pataisyti. Kaip ir kosmonautai sporto salėje grąžina savo kūno formą sportuodami, taip panašiu būdu galima prikelti ir tą kankorėžinį „Lozorių“ bei iš kapo duobės pašaukti į šviesą. Tik reikia šiam procesui pritaikytų pratybų. O jų tokia gausybė, kad net nežinau, nuo ko pradėti pasakoti. Na, kad ir joga, malda, meditacija.
Joga4 – pats žodis kilęs iš sanskrito kalbos, reiškia jungtį, susijungimą, komunikaciją, įtempimą, surišimą, jungą. Taigi iš tų taip lietuvių kalbai artimų sanskrito žodžių galima pamatyti šį metodą ir jo komunikacinę evoliuciją. Pirmiausia vyksta komunikacija, po to įsitraukimas, įėjimas vidun arba įėjimas į 9D realybes. Po to eina surišimas – tai įpročio varos atsiradimas, kuris tampa kaip priklausomybės forma, ir toliau – jungas. Tai tarnystė tam objektui, su kuriuo susijungei. Taigi joga yra tik komunikacinė priemonė – mobilekas. O štai numerį tame telefone turime įvesti patys. Ir čia jau loterija, kur prisiskambinsi ir nuo ko įgausi priklausomybę. Čia yra ir saugos taisyklės, tad prieš skambindami „pasitarkite su gydytoju ar vaistininku“. O iš tikro tai visos dvasinės praktikos ir yra joga. Tai jungtis su kažkuo. Išoriškai gali atrodyti tik kūno tempimo pratimai, bet tai tik išorinė forma, o nematomoji vidinė forma jungia žmogų su kitomis dimensijomis, egregorais, dvasinėmis būtybėmis, įvairiomis dievybėmis, demonais ar mokytojais.
Meditacija5 – žodis kilęs iš lotynų kalbos, kuris reiškia koncentruotą apmąstymą, pasinėrimą į save, naudojant išorines priemones. Tai tiesioginio poveikio priemonė, kuri verčia mankštintis kankorėžinę liauką. Meditacijos metu žmogus verčiamas pasinerti į specialią hipnotinę6 būseną, kuri panaši į miegą, bet smegenys toje būsenoje dirba labai aktyviai. Smegenys skleidžia nuo 7 iki 8 Hz dažnio bangas. Šios bangos vadinamos Teta bangomis, kurių diapazonas nuo 4 iki 8 hercų. Šiame dažnyje žmogus jaučia harmoniją. Jei dažnis sumažėja iki 7,5 herco, tai žmoguje aktyvuojasi visa mentalinių sugebėjimų paletė. Bet Zen meistrai šiuos dažnius pasiekia per 20, 30 metų praktiką. Šiuo atveju jų kankorėžinė liauka
atrodo kaip fitneso čempionas. Tų meistrų sugebėjimai „prisiskambinti“ į bet kur ir gauti iš bet kurios Visatos vietos reportažą stulbinantys. Bet čia ilgo treniravimosi vaisiai. O viskas prasideda nuo vaizduotės lavinimo paprastomis pratybomis. Vieną iš jų galima pabandyti kad ir dabar čia.
Pratimas. Užmerkite akis ir žiūrėkite į tą įvairiausių margumynų raibalynę. Reikia laukti ir pasyviu žvilgsniu žiūrėti, bežiūrint atsipalaiduoti ir leisti sau sulėtėti, šiek tiek lengvai apsnūsti. Reikia laukti tol, kol pradės ryškėti kažkokie kontūrai (kažkokių daiktų ar pastatų ar dar kokie nors). Dažniausiai tai būna nespalvoti, bet jau atpažįstamų vaizdų kontūrai. Šioje stadijoje kovoja ir persipina kankorėžinės liaukos generuojamas vaizdas ir regos nervų signalų mirgėjimas. Išryškėjus kontūrams, nereikia pradėti spoksoti į naujai išnyrantį objektą, nes jis dings. Reikia ir toliau pasyviai stebėti tuos vaizdus, kol margalynės ir raibalynės uždanga suskystės ir išnyks. Tada atsiranda erdvės pojūtis ir viskas matosi labai ryškiai ir iki detalių aiškiai. Šioje stadijoje galima spoksoti, apžiūrinėti, kiek tik norisi. Štai jūs ir viduje, ten, kažkur kitur… Čia didžiojo kelio pradžia, ir kas žino, kur jis nuves…
Lengviausia tai padaryti su atsitiktiniais vaizdiniais ir pakliūti bet kur. Reikia treniruotis įeiti ir vėl išeiti, kol tai gausis gan lengvai ir greitai. Pasitreniravus tai gali gautis minutės ribose. Labiau treniruoti žmonės tai daro atmerktomis akimis. Čia nieko naujo, prisiminkime mokyklos laikus, kai užsisvajodavome per pamokas. Ten ir buvo ta meditacija. Bet čia tik pirmi žingsniai ir lavinimasis. Po to tą išvystytą gebą galima naudoti ir specializuotai. Pažiūrėti ar apžiūrėti laike ir atstumu nutolusius objektus. Šiek tiek niuansų – ir galima matyti kitame žmoguje ligas ar patologijas. Dar tai galima naudoti inžinerijoje. Lyg kokioje kompiuterinės grafikos programoje galima projektuoti įvairiausius įrenginius, juos sukioti, ardyti, daryti įvairiausius bandymus su jais. Galima ir pyragus kepti, jausti kvapus, skonį, eksperimentuoti, išbaigti receptūras ir tik po to imtis gadinti žaliavas ir kepti jau šiame pasaulyje. Ir tai visai rimta! Visoje istorijoje patys didžiausi genijai savo atradimus modeliavo panašiais metodais. Ir Einšteinas su savo teorijomis, ir Archimedas, ir Žiulis Vernas, ir Leonardas da Vinčis, ir t.t. Štai kad ir 
Nikolas Tesla, kuris buvo kunigo sūnus: jis savo atradimus padarė būtent toje realybėje. Jis ten tverdavo, konstruodavo savo atradimus, kai ką nusižiūrėdavo nuo ten gyvenančių žmonių, taip jis pats rašė savo laiškuose7, kad ten, kur jis atsiduria, naudodamasis savo smegenų galiomis, ten visai kitas pasaulis, bet jis toks realus, kad jis daug realesnis už šį regimąjį pasaulį. Tesla ten turėjo draugų, kurie jam padėdavo. Jis pats sakydavo, kad visi jo per 1000 patentuotų atradimų – tai ne jo atradimai, jie tik nužiūrėti iš „kitų“.
Malda. Tai mišrus įrankis, kuris apima ir jogą, ir meditaciją, ir kontempliaciją. Maldą naudoja beveik visos religijos. Mūsuose tas žodis suprantamas neteisingai. Malda asocijuojasi su varginančiu išmoktų rečitatyvų kartojimu, skaičiuojant juos karoliukais, klūpėjimu ant kelių ir kumščiu daužymu sau į krūtinę. Visos tos asociacijos kilusios iš katalikiškos tradicijos išorinės, regimosios apeigų formos. Bet tikroji Kristaus pasekėjų malda tais laikais buvo visiškai kitokia. Ir Kristaus transcendentinis mokymas buvo visai kitoks, nei moko šių laikų krikščioniškieji mokytojai. Anuomet pirmųjų krikščionių apeigos buvo labai panašios į pietų Amerikos šamanų ritualus. Jie kaip tikri burtininkai kalbėdavo kažkokius užkeikimus ar magines formules, pašaliniam klausytojui nežinoma kalba. Nemažai medžiagos apie tai galime rasti Naujajame Testamente, kur apaštalas Paulius veda seminarą, susijusį su šia technika8. Žymiausi to laiko šamanai krikščionių bijojo kaip pragaro. Kristaus mokiniai gebėjo atimti tų laikų žymiausių aiškiaregių galias9. Prireikus visai nesunkiai galėjo atimti visas tų kraštų galingiausių šamanų antgamtines jėgas, paversti juos aklais10, nebyliais. Tų laikų Kristaus mokiniai turėjo begales galių. Visi jie turėjo matymą, ir nuo jų paslėpti ką nors būdavo neįmanoma. Bandžiusius juos apgaudinėti galėdavo nusiųsti į Anapilį, kaip Petras padarė vienai šeimai, kuri bandė infiltruotis į apaštalų tarpą ir tapti jų mokine, turėdama tik jai vienai ir Petrui žinomus motyvus11. Petras buvo labai panašus į šamaną. Jis tarnavo Dvasiai, kurią vadino Šventąją Dvasia. Ji buvo Petro transcendentinis sąjungininkas. Ta šeima jam melavo, ir Petras Dvasios pagalba nugalabino jam melavusiuosius. Kaip Petro bijojo aplinkiniai? Šamanų ir burtininkų taip nebijojo, kaip bijojo Petro. Kitur rašoma, kad net Petro šešėlis gydydavo ligonius. Iš kur visos tos galios? Viskas nėra labai sudėtinga ir nesunkiai paaiškinama. Jei šamanai ar burtininkai susijungia su kažkokia nors dvasia ar egregoru, tai Kristaus mokiniai atliko savotišką jogą ir mokėsi jungtis su Dvasia, kurią atsiuntė Kristus. Kristus nurodė kelią ir davė įrankius, kaip pasiekti didžiausią visoje Visatoje Dvasią, susidraugauti su ja ir veikti kartu. Po Kristaus išėjimo visi jo mokiniai buvo bailūs ir tūnojo katakombose. Bet Sekminių dieną įvyko iniciacija ir ant visų išlaikiusių išbandymą mokinių nusileido Dievo Dvasia. Visi jie įgavo specialią magišką kalbą. Tada jų energetika ir vidinės vibracijos pasikeitė. Jie iš karto tapo bebaimiais. Taigi, tuomet jie tapo aukščiausios kategorijos šamanais ir šias galias galėjo perduoti kitiems rankų uždėjimu, kur po rankų uždėjimo nužengdavo ant jų Dievo Dvasia, kuri įeidavo vidun ir užimdavo žmogaus kūne specialią vietą (keletas centimetrų žemiau bambos, pačiame pilvo centre, Rytuose tai vadinama 2-uoju centru arba swadhisthana čakra). Dvasios nužengimą visad lydėdavo vienas ženklas – tai speciali ir paprastiems žmonėms nesuprantama magiška kalba. Įgudę mokiniai tą kalbą galėjo versti į suprantamą žmonėms. Štai kokia buvo tikroji meditacija, kurią atliko tų laikų mokiniai. Tos meditacijos pagalba jie save ugdydavo ir dėl to atsiskleisdavo jų paranormalūs gebėjimai. Iki šių dienų yra išlikę mokytojo Pauliaus mokymo trupiniai, kur Paulius sako: „Kas kalba kalbomis, pats save ugdo8“. Štai kokia joga užsiiminėjo tų laikų didieji jogai! Ir visa tai jie vadino vienu žodžiu – malda. O tos maldos praktikos buvo keletas lygių.
- Pirmas lygmuo, kada žmogus galėdavo kalbėti magiškąja kalba, kuri kildavo iš antrojo centro ir judėdavo aukštyn (analogiškai kaip hinduizmo dvasinėje praktikoje aprašyta kundalini12 spiralė). Užsiimdamas šia praktika mokinys išvalo ir sinchronizuoja savo energetinius centrus. Dvasios energija, kildama iš apačios viršun, pramuša visus blokus ar susidariusias energetines fiksacijas, ir praktikuojančiojo energetiniai kanalai išsivalo. O pati energetinių centrų transformacija prasideda nuo viršaus apačion. Pagal Kristaus paliktą metodiką, ši energetinių centrų transformacija fundamentaliai skiriasi nuo hindi kundalini metodo. Pagal kundalini, energija transformuoja praktikuojantįjį pradedant nuo apatinių centrų ir juda aukštyn. O krikščioniškasis metodas transformuoja centrus nuo viršutinių čakrų ir juda žemyn. Transformacijos metu įvyksta žmogaus transformacija, ji pirmiau pakeičia7-ąją čakrą, vadinamą sahasrara. Todėl po iniciacijų naujokui akimirksniu pasikeisdavo mąstymas ir pasaulio suvokimas. Todėl Kristaus mokyme tai vadinasi dovana iš malonės, tai reiškia be alinančių darbų ar sudėtingų dešimtmečius trunkančių ritualų, dėl kurių nuo apačios žingsnis po žingsnio keičiasi žmogus. O dovana iš malonės dykai keičia pirmiausia aukščiausią, 7-ąjį, energetinį centrą ir po to tik 6, 5, 4, 3, 2, 1. Studijuodami šventraščius, matome, kad Kristaus mokiniai pradžioje buvo netobuli ir darė daug klaidų, jie nemažai atgailaudavo, bet juose nuo pirmų dienų jau veikė galios ir dovanos, lyg jie būtų pasiekę galutinį nušvitimo laipsnį. Ir tik palaipsniui jų gyvenimas fiziniame lygmenyje pasivijo dvasinį. O pagal Rytų metodą tai įvyksta (arba išvis neįvyksta) tik sulaukus žilos senatvės.
- Antras lygmuo – kai praktikuojantysis įsisavina tą magiškąją kalbą iki automatizuotų įgūdžių. Ir ši praktika padeda neeikvoti energijos, ji vyksta visiškai lengvai ir be pastangų. Vertikalusis kanalas atviras, ir energija cirkuliuoja laisvai. Tada prasideda antrasis etapas. Praktikuojantysis pradeda į tą maldą ar dinaminę mantrą įjungti protą. Ir vienu metu, kai kalba magiškąja kalba jis, dar pradeda kalbėti mintyse ir jam suprantama kalba. Tokiu būdu lavinama vienodai ir sąmonė, ir pasąmonė. Pirmo amžiaus šventasis apaštalas Paulius to metodo mokė pažengusiuosius mokinius, sakydamas: „Nes jei meldžiuosi kalbomis, meldžiasi mano dvasia, bet protas lieka bevaisis. Ką gi tada daryti? Melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu.“13 Paulius mokė, kad kai medituoji naudodamas magiškąją kalbą, kuri tiesiogiai kyla iš II centro, kuriame gyvena Dvasia, protas nedalyvauja šiame procese. Pirmas lygmuo pasibaigia, kai praktikuojantysis visiškai pašalina protą iš šio proceso, o antrajame lygmenyje protas pradedamas naudoti visai kitame lygmenyje, paraleliai kartu su Dvasios kalba vienu metu. Ir reikia išsilaikyti tai darant vienodai kokybiškai abiejuose lygiuose.
- Trečias lygmuo išvis sunkiai apibūdinamas žodžiais. Kai pastarieji du metodai įsisavinami, tada adeptas griebiasi trečiojo. Vienu metu kalbant magiškąja kalba ir kalbant suprantama kalba įjungiamas vizualizavimas. Pradedama vykdyti trečia veikla vienu metu. Įsijungia „monitorius“. Šios technikos pagalba galima patekti… kažkur. Biblijoje tai vadinama „Davasios pagava“, arba „Dvasia nunešė“. Šios technikos pagalba galima judėti tiek erdvėje, tiek laike į visas puses. Įsisavinęs šį etapą praktikuojantysis tampa iš dalies regintis. Atsiveria visi transcendentiniai pojūčiai. Jis gali užuosti neužuodžiamus kvapus, pajausti įvairiausius dvelksmus ar lytėjimus, jausti skonius ir t.t. Tik trečiajame lygmenyje įmanomos visavertės dvasinės kovos: mat pradedi matyti, ką darai ir su kuo kovoji. Šiame lygmenyje praktikuojantysis susipažįsta su dvasiniu pasauliu ir jo gyventojais. Tik čia galima patikrinti įvairiausias metodikas ir teorijas praktikoje. Galima padėti kitiems žmonėms ir tiesiogiai, ir per atstumą. Kiek pasipraktikavus galima šventraščius skaityti taip, kaip jie buvo užrašyti, atrakinti užrakintus tekstus ar matyti tarp eilučių, gauti informacijos, kuri jau užmiršta ar dingusi amžių glūdumoje. Šis lygmuo labai platus, galima apie tai visą knygą parašyti. Šiame lygmenyje atsiveria visiškai beribės galimybės.
Čia aprašyti toli gražu ne visi lygiai, o tik pirmieji trys. Aišku, čia yra ir rizikų. Labai daug pavojų slypi šiose technikose. Be mokytojo bandant tai praktikuoti dažniausiai baigiasi liūdnai. Kadangi protu šių procesų neįmanoma kontroliuoti, todėl tik matantis žmogus gali pasakyti, ar iniciacija, arba, kaip Biblijoj vadinama „krikštas ugnimi“, praėjo sėkmingai. Nesėkmės atveju žmogus gauna demonišką apsėdimą, nes ir demoniškasis pasaulis turi savas dvasios kalbas. Tad labai lengvai galima gauti blogą užkratą. Yra tam tikros krikščioniškos konfesijos, kurios praktikuoja kažką panašaus į magiškąją kalbą, bet daugeliu atvejų tai būna ne tos dvasios inspiruota kalba. Tam žmogui prasideda problemos ir jis tampa problema aplinkiniams, nes jei viskas vyksta teisingai, tai turi kiekviename etape atsirasti tam tikri ženklai, kuriuos gali matyti tik regintis.
Tai štai kokiomis dvasinėmis praktikomis užsiminėjo pirmieji krikščionys. Tai nebuvo primityvūs sektantai, o labai pažangūs savo filosofija ir dvasinėmis technikomis žmonės. Teisingų iniciacijų ir šių technikų pagalba jie turėdavo tokią stiprią aurą ir energetiką, kad jokie burtai, apeigos ar užkeikimai jiems neturėjo galios. Kiek bandė savomis apeigomis juos nugalabyti kabalistai ar kitokio plauko burtininkai, ar šamanai, visi jie atsimušė į juos lyg į didžiąją Kinijos sieną. Todėl Kristus savo palyginimuose mokinius vadino gyvaisiais akmenimis. Ir mokydamas jis kalbėjo palyginimais, arba koduota kalba, kad nesuprastų tie, kuriems nereikia suprasti. Vienoje iš to meto paskaitų Kristus save ir savo mokinius apibūdino taip: „Kas kris ant to akmens, tas suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins“14.
Romas ŠIMANAUSKAS
__________
Išnašos:
*1Biblija, Pradžios knyga pirmas skyrius: Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“
*2Biblija, Pradžios knyga antras skyrius: Viešpats Dievas tarė: „Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją“. Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas. Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui. Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu. Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.Tada Adomas tarė: „Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta“.
*3Biblija, Pradžios knyga antras skyrius: 14 Tada Viešpats Dievas tarė gyvatei: „Kadangi taip padarei, esi prakeikta tarp visų gyvulių ir laukinių žvėrių. Tu slinksi pilvu ir dulkes ėsi per visą savo gyvenimą! Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį“. Moteriai Jis tarė: „Aš padauginsiu tavo nėštumo vargus ir su skausmu tu gimdysi vaikus; tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus“. O Adomui Jis tarė: „Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo medžio, apie kurį tau buvau įsakęs: ‘Nevalgyk nuo jo’, – prakeikta bus žemė dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis iš jos visą savo gyvenimą. Erškėčius ir usnis ji augins tau, ir tu valgysi lauko augalus. Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi“.
*4Joga – Pavadinimas kilęs iš (sanskrito kalbos, योग, yoga, nuo yuga (jungas), yuj reiškia: „surišti, įtempti“ ir gali būti suprantamas kaip „susijungimas, jungtis“. https://lt.wikipedia.org/wiki/Joga
*5 Meditacija – (lot. meditat = apmąstymas labai susikaupus) – savo proto sutelkimas arba gilus pasinėrimas į apmąstymus tyloje arba pasitelkiant mantrą, maldą religiniais arba dvasiniais tikslais, vienas iš atsipalaidavimo būdų. https://lt.wikipedia.org/wiki/Meditacija
*6Teta smegenų bangos 7,5 Hz Esant 7,5 Hz dažnio bangoms, fiksuojamas mentalinių sugebėjimų aktyvumas, susijęs su neįprastais (paranormaliais) reiškiniais ir viršjutiminiu suvokimu (remiantis neurofiziologės Barbara Brown tyrimais).
Theta 4-7Hz 7,83 Hz/8 Hz Biologinė sistema yra harmonijoje su žemės rezonansiniu dažniu bei požeminiu magnetiniu lauku. Esant akustinei, optinei arba elektromagnetinei 7.83 Hz stimuliacijai, aktyvuojami natūralūs procesai. Bioakustikoje tai siejama su 14, 20, 26, 33, 39 ir 45 Hz obertonais.
Japonų neurofiziologas Tomio Hirai atliko neurofiziologinę studiją su Zen meistrais bei mokiniais. Tyrimai parodė, kad naujokų (iki 5 m. meditavimo praktikos) smegenys generuoja 10 -12 Hz. Meistrų (10–20 m. praktikos) smegenyse generuojama 7–8 Hz dažnio srovė.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Smegen%C5%B3_bangos#7.2C5_Hz
*7https://www.youtube.com/watch?v=JKdOjZXDkSQ nuo 29:00 minutės filme kalbama apie tai, kaip atsirado pas Nikolą Teslą matymas, kaip jis vystėsi. Visas filmas kalba kokia nauda yra iš išvystyto matymo.
*8Naujasis testamentas, I laiškas Korintiečiams 14 skyrius:Siekite meilės ir trokškite dvasinių dovanų, ypač, kad pranašautumėte. Kaskalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; niekas jo nesupranta, nes jis dvasioje kalba paslaptis. Bet kas pranašauja, tas kalba žmonių ugdymui, paraginimui ir paguodai. Kas kalba kalbomis, pats save ugdo, o kas pranašauja – ugdo bažnyčią. Aš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis, bet būtų geriau, jei pranašautumėte, nes kas pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalba kalbomis, nebent pastarasis ir aiškintų, kad būtų ugdoma bažnyčia.
*9Naujasis testamentas, I Apaštalų darbai 16 skyrius:Kartą, einančius į maldos vietą, mus pasitiko viena tarnaitė, turinti spėjimo dvasią. Spėdama ji daug uždirbdavo savo šeimininkams. Ji ėmė sekti paskui Paulių bei mus, šaukdama: „Šitie vyrai yra aukščiausiojo Dievo tarnai ir skelbia mums išgelbėjimo kelią“. Taip ji darė daugelį dienų. Nebeapsikęsdamas Paulius atsigręžė ir paliepė dvasiai: „Jėzaus Kristaus vardu įsakau tau iš jos išeiti!“ Ir dvasia tučtuojau išėjo. Šeimininkai, pamatę, kad jų pasipelnymo viltys žlugo, sugriebė Paulių bei Silą ir nutempė į miesto aikštę pas vyresnybę. Nuvedę pas pretorius, jie tarė: „Šitie žmonės mūsų mieste kelia sąmyšį. Jie yra žydai ir skelbia papročius, kurių mums, romėnams, nevalia nei priimti, nei laikytis“.
*10Naujasis testamentas, Apaštalų darbai, 13 skyrius:Šventosios Dvasios pasiųsti, jie nukeliavo į Seleukiją, o iš ten laivu pasiekė Kiprą. Atvykę į Salaminą, jie pamokslavo Dievo žodį žydų sinagogose. Jiems talkino Jonas. Perėję visą salą iki Pafo, jie susitiko vieną magą, netikrą pranašą žydą, vardu Barjėzų, kuris buvo su prokonsulu Sergijumi Pauliumi, išmintingu vyru. Šis, pasikvietęs Barnabą ir Saulių, norėjo pasiklausyti Dievo žodžio. Bet Elimas – magas (toks šito žodžio vertimas) – jiems priešinosi, stengdamasis atitraukti prokonsulą nuo tikėjimo. Tada Saulius, kitaip vadinamas Pauliumi, Šventosios Dvasios kupinas, įdėmiai pažvelgė į jį ir tarė: „Ak tu, visokių klastų bei piktybių pilnas velnio vaike! Tu, teisumo prieše! Ar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių? Dabar štai tave ištiks Viešpaties ranka: tu tapsi aklas ir kurį laiką neregėsi saulės“. Ir tučtuojau užgulė jį migla ir tamsa, ir jis ėmė graibytis aplink, ieškodamas, kas jam ištiestų ranką. Tai pamatęs, prokonsulas įtikėjo, apstulbintas Viešpaties mokslo.
*11Naujasis testamentas, Apaštalų darbai, 5 skyrius:O vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavė nuosavybę ir, žmonai pritariant, pasiliko dalį gautų pinigų, o kitą dalį atnešė ir padėjo prie apaštalų kojų. Petras paklausė: „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį, kad tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilikdamas dalį už žemę gautų pinigų? Argi nebuvo tavo tai, ką turėjai, ir ką gavai pardavęs, argi nebuvo tavo žinioje? Tai kodėl gi taip sumanei savo širdyje? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“ Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas krito ant žemės ir mirė. Didelė baimė apėmė visus tai girdėjusius. Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo jį marškomis, išnešė ir palaidojo. Po kokių trijų valandų atėjo jo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę. Petras ją paklausė: „Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?“ „Taip, už tiek“, – atsakė ji.
9 Tada Petras jai tarė: „Kodėl susitarėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš“.
10 Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro.
*12 Kundalini – hinduizmo dvasinėse praktikose ji yra laikomi pirmaprade, transformuojančia, gydančia jėga, kuri palaiko optimalią žmogaus būseną. Kundalini energija yra visa persmelkianti. Tai tyros meilės išraiška. Pažadinta ji skatina žmogaus apsivalymą ir dvasinį augimą. Dvasinė realizacija įvyksta, kai Kundalini energija, pakilusi iš buveinės kryžkaulyje, praeina centriniu kanalu (Sušumna Nadži) stuburo smegenyse pro septynis energetinius centrus (čakras) ir prasiveržia pro viršugalvį. Taip atsiranda Kundalini ir visur esančios Dieviškos Energijos jungtis (joga). Praeidama pro smegenis, Kundalini nukreipia mūsų dėmesį į vidų ir beminčio suvokimo tyloje mes pradedame pažinti savo dvasią. https://lt.wikipedia.org/wiki/Kundalini
*13Naujasis testamentas, I laiškas Korintiečiams 14 skyrius: Nes jei meldžiuosi kalbomis, meldžiasi mano dvasia, bet protas lieka bevaisis. Ką gi tada daryti? Melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu.
*14Naujasis testamentas Mato 21 skyrius: Kas kris ant to akmens, tas suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins“.Išgirdę Jo palyginimus, aukštieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jis kalbėjo apie juos. Jie stengėsi Jį suimti, tačiau bijojo minios, nes ji laikė Jį pranašu.
