„Anksčiau smurtas šeimoje buvo tik šeimos reikalas: esą šeimai geriau smurtaujantis sutuoktinis ir vaikų tėvas, negu gyventi išvis be jo. Policijos pareigūnai ignoruodavo mūsų organizaciją bei kitas panašias visuomenines organizacijas, įsitraukusias į pagalbą šeimos smurto aukoms, ir tik ranka numodavo – esą „ko ta „bobų“ organizacija nori“. O dabar – jau visai kitas požiūris. Tai – ir Marijampolės apskrities moters veiklos centro (MAMVC) įkūrėjos ir ilgametės vadovės Adolfinos Blauzdžiūnienės didžiulis indėlis.“ – Taip šio MAMVC suorganizuotoje konferencijoje lapkričio 11-ąją kalbėjo renginio viešnia Nijolė Dirsienė, Vilniaus miesto krizių centro direktorė.
Tradicinis renginys
MAMVC surengta konferencija „Institucinis bendradarbiavimas įveikiant smurtą Marijampolės bendruomenėje“, galima sakyti, yra tradicinis kasmetis MAMVC renginys. Nuo tada, kai 2011-ųjų gruodžio viduryje Lietuvoje įsigaliojo daugelio ilgai lauktas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, MAMVC vadovė su savo kolegėmis jaučia pareigą sistemingai paviešinti apie Centro darbus, nuveiktus per metus, apie pasiektus rezultatus ir pastebėtas problemas ar atsiradusias naujas. Tokiose konferencijose kartu dalyvauja ir kalba prokuratūros, policijos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, įvairių sričių specialistai, kolegos, keičiamasi gerąja patirtimi.
Šių metų konferencijoje, kuri vyko Marijampolės kultūros centro patalpose, ir vėl kalbėta apie smurto šeimoje tendencijas, permainas, minėta vis dar liūdna tokių faktų statistika, ieškota problemų sprendimo būdų. Taip tarsi atiduota duoklė minėto Įstatymo įsigaliojimo 5-mečiui.
Skaičiai liūdina
- Šiemet iki spalio 1-osios Lietuvos policija įregistravo per 12 000 smurto šeimoje atvejų;
- per 8000žmonių gavo vienokią ar kitokią pagalbą po smurto šeimoje atvejų;
- dažniausiai smurto aukomis tampa moterys – per 1 000 šiemet, po jų statistikos lentelėse rikiuojasi vyrai – 90, vaikai – 88;
- 890 Lietuvos vaikų tebegyvena šeimose, kuriose smurtas yra kone kasdienybė;
- dažniausiai linkę smurtauti darbingo amžiaus asmenys – 30–59 metų, po jų eina 18–21 metų asmenys (jaunimas);
- 8 iš 10 smurtautojų tai daro būdami girti;
- dažniausiai šeimose smurtauja sugyventiniai vyrai, kiek mažiau – sutuoktiniai, dar mažiau – vaikai prieš tėvus ir t.t.
Prokurorės pastebėjimai
Konferencijoje kalbėjusi Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Vilma Sakalauskienė teigė, kad 5 metus veikiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kaip rodo iš policijos įstaigų gaunami pranešimai, šiek tiek sumažino smurto šeimoje mastus. Ir tai džiugina. „Nors iš tiesų sunku pasakyti, ar tikrai tokių atvejų sumažėjo, ar galbūt smurto aukos mažiau skundžiasi policijai, nes daugeliui smurto aukų vis dar gėda viešinti savo šeimos bėdas“, – sakė prokurorė. Ji pasidžiaugė, kad per tuos penkerius metus pasikeitė teisėjų, nagrinėjančių smurto šeimoje bylas, požiūris į jas: jie jau nesako, kad tai yra elementarios bylos, kurių esą nereikia.
Tik prokurorei atrodo negerai, kad prokuratūros nepasiekia informacija apie tai, kaip sekėsi nuteistam smurtautojui vykdyti paskirtą bausmę – ar žmogus suprato, kad smurtas prieš šeimos narį – irgi nusikaltimas.
Be to, prokurorė V. Sakalauskienė pareiškė norą žinoti ir apie šeimos smurto aukas, kurios pagalbos kreipiasi ne į policiją, o į A. Blauzdžiūnienės vadovaujamą įstaigą. „Gal tai irgi padėtų mažinti smurtą apskritai, būtų teikiama įvairesnė pagalba“, – sakė prokurorė.
Policininkų mintys
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Raimundas Antanavičius, primindamas policininkų darbo dėl smurto šeimoje problemas ir sakydamas, kad šioje srityje daroma tikrai daug, bet rezultatas vis dar negali džiuginti, savo mintis apibendrino retoriniu klausimu: „Kaip rasti priėjimą į žmogaus smegenis, kad jis liautųsi smurtavęs?“
Kartu šis patyręs policininkas nenorėjo sutikti su MAMVC vadove A. Blauzdžiūniene, kad dar iki šiol Lietuvoje yra žmonių, nežinančių apie smurtautojus turintį pažaboti minėtą įstatymą. Bet ponia Adolfina atrėmė: „Atokiuose kaimuose, bendruomenėse, pataisos namuose tikrai sutikome tokių asmenų, kurie teigė nieko negirdėję nei apie šį įstatymą, nei apie įvairių institucijų teikiamą pagalbą smurto aukoms“. Vadinasi, dirbti šioje srityje tikrai dar yra ką.
Šakių policijos komisariato viršininkas Mindaugas Akelaitis priminė, kad po policijos reformos žengiamų žingsnių nebelieka apylinkės inspektorių, kurie būdavo arčiausiai piliečių, galėdavo daug problemų žinoti ir daug padėti. Bet, kaip įsitikinęs M. Akelaitis, reforma nepaliko visuomenės be „gyvai matomo policininko“ – jau dirba kitų policijos padalinių pareigūnai, tad dėl to smurto šeimoje problemų neturėtų padaugėti. „Bet ši sena „tradicija“ išties yra labai negera, nes smurtaujančiose šeimose augantys vaikai užaugę irgi smurtaus, išsinešdami šeimos „tradicijas“, – sakė M. Akelaitis. – O su smurtu šeimoje kovojantis įstatymas tikrai kryptingai atlieka savo misiją – jis drausmina smurtautojus, baudžia, kartu mažina smurto atvejų.“
Šakių policijos viršininkas pasidalijo savo ir kolegų patirtimi, kaip vykdė pačių sukurtą projektą „Pastebėk, suprask, informuok“.
Konferencijoje būta ir daugiau įdomių, vertingų pranešimų, pasisakymų.
Centrui – jau 20 metų
Konferencijos darbas sutapo su labai gražiu Marijampolės apskrities moters veiklos centro gyvavimo faktu – 20-mečiu! Šis Centras veikliosios marijampolietės Adolfinos Blauzdžiūnienėsaktyvumo dėka buvo įregistruotas 1996-ųjų lapkričio 6-ąją.
Šių eilučių autorė prisimena, kad ponia Adolfina, turėdama gražią idėją burti krašto moteris, teikti joms reikiamą pagalbą, šviesti ir skatinti įdomesnį moterų užimtumą, gerinti moterų gyvenimo sąlygas, būsimojo Centro klausimais pradėjo veikti kur kas anksčiau. Ji nešė savo idėją į viešumą, beldėsi į įvairių institucijų duris, ieškojo rėmėjų, patalpų ir panašiai. Tai liudija ir to meto archyvinė Marijampolės spauda.
Centro įvairiapusės veiklos 20-mečio proga A. Blauzdžiūnienė apžvelgė, anot jos, labai greitai prabėgusius metus, parodė konferencijos dalyviams daugybę nuotraukų, liudijančių apie įdomią ir reikalingą MAMVC veiklą. „Tiek daug per tuos metus mes esame „prisidirbusios“, – šmaikštavo A. Blauzdžiūnienė. – Ir viskas atlikta tik dėl to, kad sėkmingai bendradarbiaujame su daugybe organizacijų ir institucijų. Dėkojame už tai!“
Anot A. Blauzdžiūnienės, Centre suburta veikli darbuotojų komanda, kuriami ir vykdomi projektai, gaunama jiems lėšų. Tuomet vyksta tikrasis juodas darbas, kartu – seminarai, akcijos, apskritieji stalai, konferencijos ir panašiai.
Žingsniai į priekį
Marijampolės apskrities moters veiklos centrą, kurio vadovė prisidėjo prie greitesnio minėto įstatymo įsigaliojimo, žino ir šalies Prezidentūroje.
A. Blauzdžiūnienę ir per šią konferenciją pagerbė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė – jos patarėja Ona Marija Vyšniauskaitė perdavė prezidentės sveikinimus ir linkėjimus, įteikė atminimo dovanėlę. Veikliąją marijampolietę sveikino ir atvykusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovė Algimanta Pabedinskienė, primindama, kad visada nešiojasi širdyje itin gražų faktą apie ponios Adolfinos dėka pasikeitusį vienos marijampolietės gyvenimą: ši moteris kažkada pati turėjo didelių problemų, kreipėsi į Centrą, sulaukė pagalbos ir pradėjo studijuoti teisę – dabar ji yra veikli vietos teisininkė!
Centrą ir jo vadovę sveikino kitos viešnios iš Marijampolės savivaldybės, jos skyrių, kitų įstaigų, taip pat atvykusios veiklos kolegės iš Vilniaus, Kauno, Kretingos ir kitur. Sulaukta dėmesio ir iš užsienio, nes MAMVC turi nemažai partnerių keliose užsienio šalyse, kur semtasi patirties, dalintasi savąja.
„Išties galiu pasidžiaugti, kad mūsų Centras žinomas ne tik apskrityje, – užbaigdama kalbėjo A. Blauzdžiūnienė. – Stengiamės mažinti smurtą šeimoje; prieš trejus metus įkūrėme Vyrų krizių centrą, nes būtina padėti ir smurtaujantiems vyrams, kad jie keistų savo požiūrį; su savo žiniomis ir patarimais važinėjame po atokiausius kaimus, kur apie savo veiklą pasakojame skaidrėmis, rodomomis ant kurios nors kaimo moters atneštos baltos paklodės vietoj ekrano; džiaugiamės, kad į mus pagalbos besikreipusios smurto aukos gali laikinai gyventi mūsų turimose jaukiose patalpose, o veiklos pradžioje juk ant grindų suguldydavome pagalbos ieškančių moterų vaikučius ir užklodavome juos savais drabužiais, daiktais… Kiekvieni metai – tai žingsnis pirmyn.“
Šios šventinės konferencijos darbą nuotaikingai užbaigė keli miesto saviveiklininkų kolektyvai.
Irena ZUBRICKIENĖ
Birutės Kurtinaitienės nuotraukos.
GERB.ADOLFINA Visų vargingų žmonių globėja.Kad daugiu tokių moterų būtų,tai būtų Lietuva gražesnė,be skausmo,be melo ,pykčių ir kitų negandų.
Ateinaančiais GAIDŽIO metais linkiu jai sveikatos ir dar neatliktų didelių darbų.
ONUTĖ
Adolfina, Blauzdžiūnienė verta didelės pagarbos už ilgametę veiklą MOTERS VEIKLOS CENTRE, kaip kad vadinosi pradžioje 20 metų atgal. Ne paprastai daug , pasiaukojančiai dirbo jinai šį visai ne lengvą darbą. Ne be jos atsirado ir VAIKŲ DIENOS pirmas mieste centras. Šaunuolė vadovė! Visada nestokojo daug ir gerų idėjų. O tai jau labai svarbus organizatoriaus rodiklis.Jautri, nuoširdi, gebanti spręst moterų problemas. Malonu buvo su ją dirbti. Moterys vertino jos darbą ir visuomet palaikė ją. Rezultatai aprašyti viršuje tai įrodė. Ačiu, Adolfina, kad esi, šaunioji moteriė. Kaip norisi, kad jaunimas imtu iš tokių Lietuvoje žmonių pavizdį Tai tikrai matoma patriotišką meilė žmonėms. Daug dar sveikų, gražių ir kūrybingų metų linkiu Adute. Pagarbiai, Lidija.
Ir šiaip gerai, kad moterys nori ir ieško ko nors įdomaus, o jeigu dar ir kitoms padeda, tai 10 kartų VALIO!