Rimas Sujeta: „Su žirgu – dviese… viename!“

Verslininkas (UAB „Rimedis“, įsikūrusios Jungėnų kaime, savininkas ir direktorius), Kalvarijos savivaldybės tarybos narys Rimas SUJETA nuo visų rūpesčių pasislėpti, atsipalaiduoti skuba savo įkurtan žirgynan. Tiesa, šis jo pomėgis, į kurį jau yra investavęs apie pusę milijono litų, galbūt niekada neatsipirks, tačiau „veža“ labiau nei kiti jo pomėgiai (pvz., žvejyba), padeda atitrūkti nuo visuomeninių pareigų, nesibaigiančių darbų. R. Sujeta teigia žinantis, ką reiškia ypatingas ryšys tarp žmogaus ir žirgo, kuris, beje, buvo jaučiamas visais laikotarpiais (žirgai – ne tik nepamainomi padėjai darbe, bet ir puikūs laisvalaikio „kompanionai“, turintys net ir terapinių gebėjimų – gali išgydyti tam tikras ligas!). Žirgas, anot R. Sujetos, – itin protingas gyvūnas, galintis būti netgi geriausiu žmogaus draugu. Šiai minčiai negali nepritarti ir žirgyno žirgų treneris Vaidas LENKAITIS, kuris, kaip ir žirgyno vadovas bei savininkas, džiaugiasi, jog turi galimybę kasdien mėgautis šių nuostabių gyvūnų draugija…

Dukrų noras turėti savo arkliuką išaugo į didelį žirgyną

Rimas Sujeta nuo seno jautė stiprią trauką žirgams. O postūmis imtis veiksmų buvo abiejų dukrų noras, sutapęs su tėčio sena svajone, turėti nuosavą arkliuką. Paskatintas dukrų, Rimas nupirko net ne vieną, o du arkliukus. Laikui bėgant, atsirado ir trečias, ir ketvirtas… Šiuo metu jau apie 30 žirgų puikuojasi 8 metus gyvuojančiame Rimo Sujetos žirgyne, įkurtame Jungėnų kaime (Kalvarijos sav.). Tiesa, dukrų noras nebuvo toks stiprus kaip tėčio, ir dabar žirgyne jos apsilanko labai retai, o štai pats Rimas dažnai užsuka į žirgyną pajodinėti, pabėgti nuo kasdieninių rūpesčių, atsipalaiduoti, nusiraminti. Ypač vakarais, po visų darbų čia praleidžiamas laikas Rimui Sujetai yra be galo brangus.

Nepamainomas pagalbininkas žirgyne – treneris

R. Sujetos žirgyne didžioji darbų našta tenka treneriui Vaidui Lenkaičiui, kuris žirgus ir prižiūri, ir treniruoja. Vaidas pirmą kartą atsisėdo ant žirgo būdamas vos 12 metų ir iškart pajuto, jog jo gyvenimo kelias bus susietas tik su žirgais. Žirgyne šis žmogus ne tik atlieka įvairius ūkio darbus, bet ir yra, kaip minėta, žirgų treneris, pats sportuoja, važinėja į įvairias varžybas. Jis prižiūri, kad žirgai ne tik būtų viskuo aprūpinti, bet ir puikios fizinės formos. Per savaitę dvi dienas skiria žirgų šoklumui lavinti, visas kitas dienas irgi jų neapleidžia, mankština. Laisvą dieną poilsiui ir žirgams, ir sau turi tik sekmadienį.

Darbe su žirgais pasitaiko visko, taip pat ir nesėkmių, traumų. Pavyzdžiui, viena treniruotė baigėsi trauma – treneriui lūžo koja, tačiau net ir tai Vaido nesustabdė. Sukaupęs jėgas, vyras sėdo ant žirgo sugipsuota koja, jojo, dirbo įprastus darbus… Tik su tokia begaline meile ir prieraišumu žirgams žmogus gali įveikti visus sunkumus. Jau 2 metai žirgynas neįsivaizduojamas be šio žmogaus pastangų, darbo ir meilės žirgams.

Žmogus ir žirgas dalijasi nuotaikomis

Ir R. Sujeta, ir V. Lenkaitis galėtų valandų valandas pasakoti apie žirgus. Žirgai turi puikiai išvystytus pojūčius. Jie geri telepatai, taip pat jaučia ir žmonių nuotaikas.Sakoma, kad arkliuko ir žmogaus širdies ritmai sutampa (R. Sujeta teigia, jog jau yra puikiai tai patyręs: „Kai pats esi nervingas, bijai ar dėl kažko nerimauji, žirgas tarsi periima iš tavęs nuotaiką ir tada tampa sunkiai „sukalbamas“. O kai esi gerai nusiteikęs, žirgas tarsi perima tavo gerą nuotaiką.“).

Žmogaus ir žirgo bendravimas dažnai panašus į žmonių tarpusavio bendravimą. „Būna, tenka ir susipykti, ir susitaikyti, ir kitas emocijas kartu patirti“, – pasakoja R.Sujeta. O kadangi žirgas labai artimas žmogumi, jį treniruojant reikia viską daryti be streso, kad gyvūnas neišsigąstų. Be to, reikia ir žirgo charakterį pažinti: vienas yra bailus, kitas – užsispyręs, trečias – imlus, išdykęs… Svarbu pačiam jausti šiltus jausmus gyvūnui, nes žirgo elgesys su žmogumi priklauso nuo žmogaus jausmų.

Žirgyną lankantiems žmonėms (ir pačiam R. Sujetai!) žirgai simbolizuoja laisvę, greitį, kilnumą, grakštumą ir begalinę meilę. „Juk tai tobulas gyvūnas: protingas, prieraišus, – negaili gerų žodžių savo numylėtiniams R. Sujeta. – Gyvūnas be nuodėmės, reikalaujantis besąlygiško atsidavimo.“

Baimę galima įveikti tik darbu

R. Sujeta žino, kad yra nemažai žmonių, kurie nori, bet bijo praverti žirgyno duris ir atsisėsti ant balno. Pirmam kartui tiesiog reikia nusiteikti psichologiškai, pasiryžti ir pradėti. Po to viskas priklauso nuo paties žmogaus: jo elgesio, jausmų žirgui. „Be didelio noro ir meilės nieko nebus. Tai sunkus kasdieninis darbas, suteikiantis džiaugsmo“, – pasakoja R. Sujeta, akcentuodamas, jog norint tapti geru raiteliu reikia daug dirbti nepaisant patiriamų nesėkmių, kritimų. Patirtis be kritimų yra neįmanoma. Tai yra pajutęs ir pats žirgyno vadovas, ir visi žirgyną lankantys žmonės.

Sunkus darbas išaugina puikius vaisius

Kaip ir žmogui, taip ir žirgui, treniruočių metu svarbu, kad gyvūnas negautų per didelio fizinio krūvio, treniruotės turi būti kokybiškos ir naudingos abiems: ir žirgui, ir treneriui. Žirgus kasdien treniruojantis Vaidas su savo „auklėtiniais“ jau pasiekęs gerų rezultatų. R. Sujeta gali pasidžiaugti savo žirgų pergalėmis. Vienas iš imliausių gyvūnų žirgyne žirgas Vulkanas jau per savo pirmąsias varžybas namo sugrįžo su aukso medaliu. Taip pat Rimas gali pasidžiaugti ir žirgo Lotoso pasiekimais – kiekvienose varžybose žirgas pelno apdovanojimus. R. Sujetos žirgyne kasmet per Žolinę (rugpjūčio 15d.) yra organizuojamos žirgų varžybos, kurias sudaro kelios atskiros užduotys. Nemažai dalyvių sulaukiančiose varžybose R. Sujetos žirgai nė kiek nenusileidžia iš toliau atvykusiems varžovams. R. Sujeta pasakoja, kad norint pasiekti tokius rezultatus žirgui ir jojikui reikia būti dviese viename: susidirbusiems, susijojusiems, susikalbėjusiems. Šiame sporte priklausai vienas nuo kito. O geriausias atpildas už sunkų darbą žirgyne – puikūs rezultatai varžybose, po kurių įspūdžiai ir emocijos išlieka dar ne vieną dieną.

* * *

R. Sujeta, kas vakarą aplankydamas žirgyną, ne tik pabėga nuo rūpesčių, bet ir pasisemia čia gyvenimo energijos.

Raminta GRIGAITYTĖ

Autorės nuotraukos.

jojimo kelnės

Nr. 30 (34), 2013 m. liepos 27–rugpjūčio 2 d.