Kartais mintyse pajuokauju, kad dar aname tūkstantmetyje buvau rašęs apie Marijampolės pastatus, kuriuose gyveno žymūs žmonės. Gyveno, bet jų atmintis nėra deramai įamžinta (nieko dėl to nekaltinu ir neteigiu, kad tai būtina atlikti visiems straipsnyje paminėtiems atvejams), o ir miestiečiams bei miesto svečiams tos istorijos yra mažai žinomos. Taigi, nusprendžiau vėl kai kurias pavardes ir adresus priminti eiliniame straipsnyje, nes mano knygai apie Marijampolės pastatų istoriją nėra lemta „šiais sunkiais laikais“ pasirodyti …
Pasakojimą pradėsiu nuo miesto „galvų“, nes Marijampolėje išliko dviejų burmistrų gyvenamieji namai. Antanas Staugaitis, dukart ėjęs burmistro pareigas, pirmaisiais tarpukario metais įsirengė namą, dabar „margučiu“ stovintį V.Kudirkos g.49. Juozas Maurukas mūriniame name – Stoties g.19 – įsikūrė dar tuomet, kai dirbo mokyklų inspektoriumi. Taigi, abu burmistrai nuosaviems namams statyti pinigus užsidirbo dar nebūdami savivaldybės darbuotojais. Tikėtina, kad dar vienas miesto burmistras – Juozas Sirutis – gyveno gausios Siručių giminės name, dabar stovinčiame ant Jevonėlio kranto, V.Kudirkos g.25.
Iš politikų privalu paminėti daktarą Joną Basanavičių. Jis, būdamas gimnazistu, 1870 – 1871 m. gyveno pas Hofmanus. Jų namas stovi Gedimino ir Žemaitės gatvių kampe ir turi pirmosios gatvės numerį 23. Gerokai mažiau politikavo knygnešys Andrius Verbyla, kuris buvo neparankus visoms valdžioms. Jau modernu dvelkiantis namas prieš pat Antrąjį pasaulinį karą iškilo Aišbės g.1. Aktyviu visuomenės veikėju, Pasaulio tautų teisuoliu buvo Alfonsas Babarskas. Jo tėvo Adomo name – dabar J.Basanavičiaus a.16 – 1918 m. pabaigoje posėdžiavo pirmoji Marijampolės taryba, t.y. savivaldybės užuomazos organas. Įvairiose Marijampolės vietose gyveno ir prieštaringai vertinamas politikos nenuorama, knygnešys, istorijos mokslų daktaras Stasys Matulaitis. Kai veikė realinė gimnazija (t.y. 1922 – 1925 metais), jis glaudėsi jos bendrabučio antrajame aukšte – Kauno g. 16.
Knygnešio, publicisto ir savamokslio konstruktoriaus veikla garsėjo Kazys Bukaveckas, paskutiniuosius gyvenimo metus, XX a. 4 dešimtmetyje, leidęs sūnaus pastatytame įspūdingame name Sodo g.1a. Atokioje Tarpučių priemiesčio vietoje 1900 – 1958 metais vargingai gyveno kita knygnešė ir tarpukario spaudos platintoja Marija Matulaitytė – dabar Tarpučių g.51. Pas ją ne kartą lankėsi Lietuvos Respublikos prezidento Aleksandro Stulginskio žmona (o gal ir pats prezidentas) Ona Matulaitytė – artima knygnešės giminaitė. Draudžiamos lietuviškos spaudos darbuotojas ir platintojas Juozas Žičkauskas dirbo mokytoju bei chorvedžiu. Į paskutinę gyvenimo kelionę Marijampolės kapinėse buvo palydėtas iš savo namų P.Vaičaičio g.6 – čia, antrajame aukšte, gyveno 1918 – 1929 metais.
Lietuvoje įtakingas verslininkas, „Dirvos“ knygų leidybos bendrovės steigėjas Bronius Sirutis gyveno Kudirkos g.25. Kitas verslo pasaulio žmogus, pirmųjų lietuviško kapitalo bankų vienas iš steigėjų, Vincas Totoraitis carų metais glaudėsi nuomotame name A.Civinsko gatvėje. Per Žemės reformą, šiek tiek pasinaudojęs tarnybine padėtimi ir pirmojo lietuvio agronomo diplomu, gavo didžiulį sklypą prie pat nutiesto geležinkelio Liepynų kaime. Apie 1923 metus iškilo medinis namas, skendintis agronomo sodintų medžių lapijoje, Saulės g.2J (dėl numeracijos yra painiavos – B.M.). Vasarą čia, vaismedžių pavėsyje, nuolat darbavosi ar ilsėjosi jo brolis, profesorius, vienuolis marijonas Jonas Totoraitis.
Kitas istorikas, vėliau ir profesorius, Juozapas Strimaitis, baigęs mokslus užsienyje, nelengvai vokiečių kalbos mokytojo darbą gavo Marijampolės marijonų gimnazijoje. O kambarius 1924 – 1926 metais nuomavo visai netoli, Akelių raudonplytyje, kuris „pradeda“ P.Armino gatvę – Nr.1. Marijonų gimnazijos mokytojas, istorikas, profesorius Antanas Kučinskas, Alyvų gatvėje 1936 metais pasistatė namą ir su pertraukomis gyveno iki 1943 (dabar Nr.10).
Ir už Lietuvos ribų yra žinomas gamtininkas Tadas Ivanauskas, tačiau ne mažiau mokslui nusipelnė ir jo žmona, filosofė, o vėliau biologė, mokslų daktarė Marija Natkevičaitė – Ivanauskienė. Ji maždaug 1926 – 1928 m. gyveno tėvų pastatytame mediniame name Vytauto g.59 ir dirbo mokytoja.
Tarpukariu daugiausia lietuviškų detektyvinių knygų (kai kurias derėtų vadinti tik knygelėmis) parašė Justinas Piliponis, dirbęs apskaitininku Buktos dvare, bet dažniau gyvenęs mieste, Alyvų g.5. Nevienaprasmiškai vertinamas rašytojas Antanas Venclova, tuometinis gimnazistas, 1918 – 1919 metais butą nuomavo namo, stovinčio P.Armino g.7, antrajame aukšte. Dailininkas, grafikos specialistas Eugenijus Mindaugas Budrys 1925 – 1940 metais gyveno savo tėvo agronomo Igno Budrio pastatytuose rūmuose – Telšių g.43. Netoli buvusios mokytojų „kalvės“, Seminarijos g.3a išliko ir tautinės olimpiados čempiono (sunkumų kilnojime), medžio skulptoriaus Juozo Penčylos namas.
Labai didelės paminklinės lentos reikėtų norint iškalti visas garsių žmonių, besiglaudusių marijonų vienuolyne, pavardes. Ne viena tokia garsenybė gyveno ir dviejose moterų vienuolijose. Šiame straipsnyje paminėjau tik keliolika tarpukariu ne tik Marijampolę garsinusių asmenų, kurių gyvenimą mena dar stovintys pastatai, nepažymėti memorialinėmis lentomis.
Benjaminas MAŠALAITIS
Autoriaus nuotraukose – namai, esantys P. Armino ir Alyvų g.
