Mieli broliai ir seserys Kristuje,
Nuoširdžiai sveikinu Jus visus žodžiais: „Kristus prisikėlė.“
Šie žodžiai jau dvidešimt amžių kasmet šventų Velykų laiku milijonų tikinčiųjų širdyse suskamba kaip pasveikinimas, o kartu ir kaip ypač džiugi žinia. Ji mums vis naujai praneša apie didį Dievo darbą – žmogaus atpirkimą. Tebūna šią šventą dieną mūsų širdis ir protas atviri prisikėlimo džiaugsmui ir amžinojo gyvenimo vilčiai.
Velykų dieną iš Evangelijos pagal Joną skaitoma ištrauka pasakoja, kad Marija Magdalietė pirmoji prisikėlimo rytą ateina prie Viešpaties kapo. Pamačiusi nuo jo angos nuristą akmenį ir įsitikinusi, jog kapas tuščias, ji skuba šią žinią pranešti kitiems Jėzaus mokiniams.
Apie tai išgirdę Petras ir Jonas tuoj nuskuba prie Viešpaties palaidojimo vietos. Jiems buvo sunku patikėti, kad Kristus gyvas. Evangelistas Jonas sako: „Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių“ (Jn 20, 9).
Ar panašiai kaip anuomet Jėzaus mokiniams nenutinka ir mūsų laikų žmogui? Ir šiandien nemaža tokių, kurie nėra pažinę Dievo atpirkimo plano. Dėl to daugeliui nelengva atvira širdimi priimti Kristaus prisikėlimą skelbiančią žinią. Taigi, sveikindami vieni kitus šventų Velykų dieną, kartu dalinkimės ir savo tikėjimu.
Šiais popiežiaus Pranciškaus paskelbtais Gailestingumo metais Kristaus prisikėlimo žinia mums ryškiau atskleidžia Dievo meilę ir gailestingumą. Tampa daug akivaizdesnis šių Dievo savybių veikimas atperkant žmones. Paskelbdamas Gailestingumo metus popiežius Pranciškus rašė: „Gailestingumas yra Dievą ir žmogų suvienijantis kelias, nes atveria širdį vilčiai, kad esame visada mylimi, nepaisant mūsų nuodėmingumo.“ Tai suprantant ir nuolankiai priimant šventosios Velykos padeda plačiau atverti mūsų širdies duris Atpirkėjui Jėzui Kristui, iš naujo pakviečia į nuostabią bendrystę su pačiu Dievu. Velykų šventėse kartu su pavasario dvelksmu į savo sielas įsileidžiame ir amžinybės viltį.
Žinia apie Kristaus prisikėlimą, šiemet praturtinta Dievo gailestingumo suvokimu, skatina darbų ir reikalų vejamus žmones pamąstyti apie svarbiausius dalykus. Juk vargu ar surasime reikšmingesnių dalykų už Dievo mums parodytą meilę, gailestingumą ir amžinąjį gyvenimą. Tegul tad dieviškojo gailestingumo atvertose širdyse suskamba padrąsinantys Išganytojo žodžiai: „Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25).
Dalindamas šiomis mintimis nuoširdžiausiai linkiu Jums visiems džiugių, prisikėlimo vilties ir gailestingos Dievo meilės pažinimo praturtintų Kristaus Prisikėlimo švenčių.
Rimantas NORVILA
Vilkaviškio ordinaras vyskupas
