Dramatiško likimo poeto pėdsakais: vietoje epilogo

Išdavysčių anatomija. Partizanai – saugumo agentai-smogikai

Poeto K. Kubilinsko ir A. Skinkio poelgis nėra išskirtinis partizaninio judėjimo istorijoje. Visose partizanų apygardose buvo įdiegiami agentai, ir ypač skaudu, kai savo bendražygius išduodavo buvę partizanai. Apie tai plačiai rašo Stasys Gvildys dokumentinėje knygoje ,,Kruvini likimai“ (Kaunas, 2001 m.). Pateikiu keletą tokių išdavysčių istorijų iš Suvalkijos regiono.

S. Gvildys rašo: ,,NKGB ne vieną pilietį privertė tapti jų bendradarbiu, slaptu agentu ar informatoriumi, panaudodami apie jį surinktą kompromituojančią medžiagą. Bauginamas, grasinamas ne vienas lietuvis tapo išdaviku. MGB nepasižymėjo objektyvumu. Mėgdavo pasigirti viršininkams savo ,,gerais“ darbais, o kartais pateikdavo sąmoningų dezinformacijų.“

Vilkaviškio rajone suimtas partizanų vadas A.Bieliūnas – Kabelis palūžo po MGB tardymų ir, vadovaudamas partizanų būriui, saugumui įdavinėdavo partizanus. Jo išduotas, Podvarko miške į KGB rankas pakliuvo jaunas partizanas G. Ilgūnas (vėliau Kovo 11-osios Akto signataras).

Gyvas pasidavęs Šakių krašto partizanas Petras Vengraitis – Žilvitis padarė daug žalos partizaniniam judėjimui Suvalkijoje. Jo parodymų pagrindu, 1951 m. Šakių rajono miškuose buvo atskleisti ir sunaikinti 7 bunkeriai, nukauti 4 partizanai.

Dvasininkams persekioti MGB struktūrose įsteigta 5-oji valdyba, kuri per agentus ir informatorius verbavo vargonininkus, zakristijonus sekti kunigus.

Vilkaviškyje agentas Antonas sekė maršalką Joną Juodaitį, informatorius Ozerskis sekė kunigą Motiejų Petrauską.

Lietuvos ypatingajame archyve yra 1950 m. vasario mėn. pranešimas, kuriame informuota, jog ,,užverbuotas Gižų bažnyčios zakristijonas, nenurodant pavardės, Juozas, Antano sūnus, gimęs 1893 m. Marijampolės apskr., zakristijonu dirbantis nuo 1928 metų. Jam suteiktas slapyvardis Genys. Verbavimui panaudota kompromituojanti medžiaga, kad jo sūnus Juozas buvo partizanas, slapyvardžiu Žvalgas, kuris žuvo 1947 m., o duktė Ramutė mokosi Vilkaviškio gimnazijos dešimtoje klasėje, bet yra partizanų ryšininkė. Genys užverbuotas sekti Gižų kleboną V. Butkų.

Netrukus Genys saugumui praneša, kad kunigas V. Butkus su vargonininku Baltramonaičiu iš ūkininkų rinko produktus ir pinigus ir viską išvežė į Kazlų Rūdos rajoną, bei informuota, kad kunigas V. Butkus sutikęs aukoti šv. Mišias už žuvusį partizaną. MGB ruošiasi šį kunigą areštuoti, o vargonininką užverbuoti.

Informatorius ,,Lies“ ,,engėbistams“ praneša, kad kunigas Butkus kažką perduoda Gižų pieninės buhalteriui Šapranauskui. Šaltinis, dirbęs pieninėje, girdėdavęs, kaip sąskaitininkė Šulinskaitė kalbėdavo su buhalteriu prieš valdžią. Ji girdavosi , kad savo rankinėje nešiojanti lietuvišką trispalvę ir Lietuvos herbą.

MGB, siekdama sunaikinti ,,Žalgirio“ rinktinės vadą Saidoką, paskleidė informaciją, kad jis yra MGB agentas, ir taip siekė jį sunaikinti partizanų rankomis. Neretai taip ir įvykdavo.

Tipiška dramatiška istorija – Tauro apygardos vado Juozo Jankausko-Demono išdavystė. Daug metų partizanavęs, Demonas į MGB rankas pateko 1952 m. birželį. Jis buvo paleistas, bet buvo prižiūrimas ir panaudotas likusiam pogrindžiui išaiškinti. Išdavęs 47 asmenis. Nepaisant to, J. Jankauskas 1954 m. nutiestas mirti ir 1955 m. sausio 26 d. sušaudytas.

Išdavysčių istorijoje S. Gvildys mini partizanų ryšininkę D. Mauzaitę, kuri 1947 m. įdavusi partizanams savo draugę , ir jie ją sušaudė. Į MGB pinkles buvo patekęs ir kybartietis K. Širvys- Sakalas, kuris kartu su J. Lukša- Daumantu buvo parskridęs iš Vakarų.

S. Gvildys knygoje ,,Kruvini likimai“ teigia, kad Sakalas ,,buvo MGB naudojamas jų operatyviniams tikslams“.

Artimiau susipažinus su saugumo vykdyta agentų-smogikų veikla, akivaizdu, kad partizaninis judėjimas buvo naikinamas pačių partizanų rankomis. Aišku, prieš jų valią, panaudojus smurtą, klastą ir šantažą. Aukščiausioje partizanų vadovybėje žinomiausias yra Rytų Lietuvos srities vadas Jonas Kimštas-Žalgiris. Šis užverbuotas partizanų vadas kurį laiką ėjo LLKS Gynybos štabo viršininko pareigas.

Agentų-smogikų simboliu laikomas Bronius Kalytis- Liutauras, agentas Ramojus. Šis Vytauto apygardos vadas įtariamas nužudęs 35 partizanus. Dainavos apygardos vadas Juozas Karpavičius- Medelis, užverbuotas kaip agentas Juozas.

Kazys Blaževičius straipsnyje ,,Čekistų klastotės okupuotoje Lietuvoje“ (XXI amžius, 2001 m. spalio 24 d.) pateikia gausybę saugumo klastočių. MGB užverbuotas buvęs laisvės kovotojas J. Markulis-Erelis, MGB nurodymu įkuria Vienybės komitetą, net surengia partizanų vadų pasitarimą, o jo įkurto Vyriausiojo Ginkluotojų Pajėgų štabui vadovauja MGB agentas Kamarauskas-Vytis (agentas Vlasovas). Jo adjutantais tampa tikri partizanai J. Lukša ir A. Zaskevičius (po suėmimo užverbuotas agentas-smogikas Bagdonas). A. Zaskevičiaus tėvas buvo generolas Stasys Zaskevičius,1919-1920 metais – karo komendantas Vilkaviškyje.

Skaudžiausia, kad, patekę į saugumo rankas, palūždavo itin garsių asmenybių giminaičiai. Kaip agentas- smogikas išgarsėjo prezidento A. Smetonos svainis (prezidento žmonos brolis) Tadas Chodakauskas. Jis su fiktyviais dokumentais Leono Liutkevičiaus pavarde 1945 m. slapstėsi prie Kybartų (Vilkaviškio r.). Pas ūkininką Masaitį įsidarbino pagalbiniu darbininku. Kunigo J. Lelešiaus įtrauktas į pasipriešinimo judėjimą, suimtas, 1945 m. pabaigoje tapo išdaviku, agentu, kurio slapyvardis – Liūtas. Krito taip žemai, kad kurį laiką Marijampolės kalėjime tapo kameros agentu-„stukačiumi“. Tai jo vadovaujama agentų- smogikų grupė 1949 m. gegužės 1 d. prie Palangos suima iš Vakarų atsiųstą desantą. T. Chodakauskas tuomet prisistatė kaip Žemaičių apygardos partizanų vadas.

Saugumo pinklių neišvengė ir poetė V. Valsiūnienė, L. Gira ir dar dešimtys garsių mokslo, meno veikėjų, Lietuvos karininkų, tarp kurių ne vienas buvo apdovanotas Vyčio ordinu už narsumą.

Kunigas tėvas Stanislovas rašė, kad KGB saugume saugojamos dėžės – tai ,,mėšlynas“, kurį atidarius pasklinda slogus išdavysčių ir skundų tvaikas. Ar bėgantis ir tolstantis laikas išsklaidys šį slogų palikimą?

Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius

Nr. 30 (34), 2013 m. liepos 27–rugpjūčio 2 d.