Šį rudenį, rugsėjo 26 d.–spalio 17 d., turėsime progą apsilankyti analogų Lietuvoje dar neturinčiame tarptautiniame medinių pučiamųjų festivalyje MEDYNĖS, vyksiančiame Marijampolėje. Ta proga kalbamės su šio festivalio sumanytoju Dariumi KLIŠIU.
– Dariau, trumpai papasakok, kas yra MEDYNĖS ir kaip kilo mintis jas rengti?
– Apie šio festivalio idėją buvo mąstoma ilgai, gal tik pavadinimas užgimė spontaniškai, už jį dėkingas vienai jaunai savo kolegei. Šis pavadinimas būtent ir nurodo į medį, iš kurio vienaip ar kitaip pagaminti šie instrumentai. Žinoma, skirstymas į medinius ir varinius instrumentus yra gana sąlygiškas, jis išreiškia ne tiek tai, iš ko padarytas vienas ar kitas vamzdis, kiek garso išgavimo būdą ir instrumento mechaninę sistemą. Pavyzdžiui, visiems aišku, kad lietuvių lamzdelis ar birbynė – mediniai instrumentai, tačiau paprastas muzikos mėgėjas gal ir nustebtų išgirdęs, kad saksofonas ar metalinė fleita istoriškai priklauso medinių pučiamųjų instrumentų grupei. Taigi kilo idėja sukurti terpę atlikėjams, grojantiems šiais instrumentais, juk pasaulyje yra sukurta jiems itin įdomių ir įspūdingų kūrinių, juolab kad pačių instrumentų įvairovė – stulbinanti: nuo ukrainietiškos sopilkos, Australijos aborigenų didgeridoo ar afrikiečių kudu rago. Beje, pats jau daugelį metų groju mediniu pučiamuoju instrumentu – birbyne. Mano, kaip solisto ir ansamblio Reversio atlikėjo, repertuare taip pat yra daug mediniams pučiamiesiems instrumentams parašytos muzikos, tad organiškai išsikristalizavo ir festivalio idėja. Norėjau, kad Lietuvoje (tiksliau, Marijampolėje, mieste, kuriame praleidžiu daugiausia laiko) atsirastų toks tarptautinis reiškinys, kuriame būtų profesionaliai atliekama muzika būtent mediniais pučiamaisiais instrumentais. Tai gali būti ir folkloro instrumentai iš bet kurio pasaulio kampelio, ir viduramžių, baroko epochos, taip pat šiuolaikiniai mediniai pučiamieji. Trumpiau tariant, šiame festivalyje pagrindinis „vaidmuo“ bus skirtas būtent šios grupės instrumentams.
– Paminėjai, jog Tau buvo svarbu festivalį rengti Marijampolėje. Ar festivalio vieta, erdvės daro įtaką pasiruošimui ir Medynių festivalio formai?
– Kaip žinia, Vakarų Eropoje įdomūs, unikalūs festivaliai dažnai vyksta miesteliuose ar nedideliuose miestuose, nebūtinai tik megapoliuose. Juk ne viskas turi būti sutelkta Londone, Paryžiuje ar Vilniuje. Man imponuoja kultūros išcentravimo politika ir, turint mintyje, kad Lietuva yra nedidelė šalis, čia norisi tolygesnio kultūrinės veiklos pasiskirstymo. Mažesniuose miesteliuose taip pat yra žmonių, kurie domisi gera rimta muzika, laukia išskirtinės kokybės. Žinoma, galima apsilankyti geruose koncertuose, kuriuos organizatoriai atveža iš Vilniaus ar Kauno, tačiau norėtųsi sukurti kažką savita, kad Marijampolė būtų tas miestas, kuris taptų traukos centru geros muzikos klausytojams. Šio festivalio organizatorių tikslas – formuoti jį kaip tęstinį, kiek įmanoma išlaikant aukštą meninį lygį, kviesti vienus geriausių atlikėjų ar kolektyvų. Gal jie ne visada bus pasaulinės žvaigždės (jų mes kol kas neįperkame – juokiasi), bet pažadu, jie bus išskirtiniai!
Kalbant apie koncertines erdves, Marijampolė yra puiki vieta. Čia, buvusioje žydų sinagogoje, neseniai pradėjo veikti Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija. Tai – puiki kamerinė erdvė, kurioje, beje, ir vyks visi pirmojo festivalio koncertai. Taip pat jauki, puikios akustikos evangelikų liuteronų bažnyčios erdvė, senojo cukraus fabriko cechas, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika.
– Lietuvoje vyksta daugybė festivalių. Kodėl žmonės rinksis į MEDYNES? Kokios auditorijos tikiesi?
– Festivalis įvairialypis ne tik instrumentų, dalyvių, ansamblių sudėtimi, bet ir savo programomis. Čia galima tikėtis folkloro, džiazo, klasikos, elektroakustikos, elektronikos elementų, galbūt net ir roko muzikos. Stilių ir žanrų įvairove programos skirtos muzikos gurmanams, tačiau kviečiame visus geros muzikos mylėtojus, nes festivalio siūlomos programos išties skirtingos, tikiuosi, atrasiančios ir savo klausytoją.
– Kurio dalyvio MEDYNĖSE labiausiai lauki pats? Kokį koncertą primygtinai rekomenduotumei?
– Visi keturi šiame festivalyje numatyti koncertai tikrai verti dėmesio. Lengvesnės muzikos mylėtojams rekomenduoju Varšuvos ansamblį „Cup of Time“, kurio programoje susilieja klasika ir džiazas. Baroko ir klasikinės muzikos mėgėjams yra ansamblio „Reversio“ ruošiama divertismentinė programa, kurioje dalyvaus nemažas būrys atlikėjų. Kaip tik šią programą papuoš vienas gražiausių Lietuvoje mecospranų Nora Petročenko, kuri, mano manymu, yra viena puikiausių baroko muzikos atlikėjų. Taip pat, norėčiau paminėti, jog Nora pirmą kartą Lietuvoje atliks nuostabią Agostino Steffani ariją „Ogni core“.
Labai džiaugiuosi, kad festivalyje sutiko dalyvauti žymaus muzikanto Roberto Beinario vadovaujamas Lietuvos obojininkų kvintetas – išskirtinis reiškinys Lietuvos muzikos gyvenime, jų pateikiama programa atliekama tik mediniais pučiamaisiais instrumentais.
Dar vienas įspūdingas koncertas – instrumentinė klavesino, viola da gamba ir birbynės kombinacija. Programoje dalyvauja vienas geriausių Lenkijos klavesino virtuozų Marek Toporowski, Robertas Bliškevičius, puikus muzikantas, grojantis smuiku, violončele, šįkart festivalyje grojantis viola da gamba, ir aš. Birbynė apskritai nėra įprasta kamerinėje aplinkoje. Su šiais unikaliais instrumentais grosime ne tik senąją, bet ir šiuolaikinę muziką. Atliksime labai įvairų repertuarą: nuo XVII amžiaus itališkų sonatų, François’o Couperino „Karališkojo koncerto“, ankstyvųjų Mocarto sonatų iki šiuolaikinės Felikso Bajoro muzikos ir Ryszardo Borowski džiazinių siuitų. Ši programa viena spalvingiausių stilistiškai, tačiau dar kartą noriu priminti, kad jokio ypatingo pasiruošimo jai klausyti nereikia, nes patys kūriniai kalba už save.
– Ar bus galima nusipirkti dalyvių įrašų renginių metų?
– Be abejo.
– Kas yra lengviausia, o kas kelia daugiausia sunkumų ruošiantis festivaliui?
– Jei pati festivalio koncepcija yra išgryninta ir man pačiam, kaip organizatoriui, artima, tai ir parengiamieji darbai nėra itin sudėtingi ar sunkūs. Šį festivalį įsivaizduoju, metaforiškai kalbant, tarsi skoningai paruoštą patiekalų stalą, kuriame nėra eklektikos. Tai reiškia, kad cepelinai nevalgomi su Serrano kumpiu, o silkės neužgeriamos pienu. Kita vertus, nesuderinamų dalykų „dermė“ savotiškai man prie širdies (juokiasi), tačiau tik tokia, kaip, pavyzdžiui, Niujorke: kur šalia XX a. pradžios seno pastato priderinta naujutėlė, rėkianti įvairiomis spalvomis reklama, kuri ne tik negadina bendro vaizdo, o kaip tik išryškina seno pastato grožį. Tokia „eklektika“ man patinka ir jos festivalyje tikrai neatsisakysiu.
Grįžtant prie metaforinio vaišių stalo, norėčiau, kad jame viskas derėtų. Kad pasibaigus festivaliui, kai svečiai bus visko paragavę, jiems nakčia neskaudėtų skrandžio, o ryte – galvos.
Jau dabar festivalį noriu matyti kaip visumą, kad klausytojai, kurie apsilankys koncertuose, pajustų tą muzikos skonių suderinamumą.
Atsakant į antrąją klausimo dalį, kas išties nelengva – tai organizaciniai rūpesčiai. Festivalio organizavimas yra darbas ir, nepasakyčiau, kad paprastas. Tačiau turime subūrę puikią komandą, kuri dalijasi tarpusavyje visa šia našta, be jos aš tikrai neišsiversčiau.
– Surizikuokime pažvelgti į ateitį. Ką matai artimiausioje MEDYNIŲ ateityje? Pavyzdžiui, kitais metais?
– Pirmiausiai norėčiau, kad šis festivalis praeitų sėkmingai (juokiasi). O jei rimtai, kitais metais festivalyje norėčiau matyti kelis atlikėjus. Šiuo metu vyksta derybos dėl jų koncertų ateinančiais metais. Viena jų – Carol Robinson, Paryžiuje gyvenanti amerikietė klarnetininkė, taip pat grojanti ir birbyne, paskyrusi šiam instrumentui visą įrašą. Lietuvoje dažnai įsivaizduojama, kad birbynė yra tik kapelų instrumentas, skirtas groti liaudies muziką, bet pasaulyje atsiranda vis daugiau muzikantų, kuria jie groja itin sudėtingus kūrinius, ir kompozitorių, kurie šiam instrumentui specialiai kuria muziką.
Kitas labai įdomus projektas, kurį norėtume pristatyti klausytojams kitais metais, tai švedų ansamblis BLOW. Mane sudomino jų programinė koncepcija: šių kūrėjų muzikos pagrindas – klasika, tačiau jie ją išcentruoja, įpindami įvairių elektroakustinių elementų, naudodami ritmines kilpas, pasitelkdami medinius pučiamuosius instrumentus, jie klasiką paverčia šiuolaikine eksperimentine muzika. Iš esmės jie kuria įspūdingą muzikos-teatro performansą.
Norėčiau, kad ateityje festivalis apimtų tam tikras temines grupes, jungiančias ansamblius ir atlikėjus.
– Kur ieškoti bilietų?
– Juos galima įsigyti prieš kiekvieną koncertą Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5, Marijampolė).
Kalbino Giedrė CHESSON
