Nors dar tebesklando klaidingas požiūris, jog psichikos ligos yra gėdingos, jomis sirgti „negražu“, statistika skelbia, jog vis daugiau žmonių jomis serga. Vien Marijampolės savivaldybėje apie 900 žmonių, sergančių šizofreninio registro ligomis, nuolat lankosi Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriuje, tačiau, kaip manoma, iš tiesų šis skaičius keturis kartus didesnis. Susirgimo šizofrenija rizikos faktorius yra gana didelis: vienas iš šimto žmonių turi šią riziką. Su neurotinio lygio ligomis situacija panaši, be to, kaip rodo statistika, tik 25 proc. tokiomis ligomis sergančių žmonių kreipiasi į gydymo įstaigą, iš jų – vėl tik 25 proc. nukreipiami pas psichiatrą, o iš jų vėl tik 25 proc. vėliau tinkamai gydosi. Kodėl pasireiškia toks protrūkis, žmonijai vis aukščiau kopiant į civilizacijos aukštumas? Anot Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo gydytojo psichiatro Arūno JASIONIO, apie psichikos ligų protrūkį kalbėti neverta: tiesiog jos labiau matomos, kai visuomenė tampa vis labiau socializuota. Gydytojas nepaneigia fakto, jog psichikos sveikatos sutrikimai – lyg uždelsto veikimo bomba, mat psichinės ligos menamą pradžią iki jos pasireiškimo skiria labai ilgas laikotarpis. O tą pradžią ir priežastį dažnai labai sunku, o kartais – ir neįmanoma nustatyti (todėl ir kalbama apie psichikos ligas, kurios atsiranda tarsi savaime), galima tik nuspėti…
Menamos psichikos sveikatos sutrikimų priežastys
„Jau Froidas pastebėjęs, – sako gydytojas A. Jasionis, – jog įvairių psichikos sutrikimų priežasčių reikia ieškoti kūdikystėje, vaikystėje.“ Senaisiais laikais psichikos sutrikimai buvo siejami su antgamtiniais reiškiniais: piktųjų dvasių, velnio apsėdimu. Šiuolaikinis psichiatrijos mokslas skiria tokias priežastis šio pobūdžio ligoms atsirasti: įvairios genetinės priežastys vaisiaus vystymosi laikotarpiu, neigiama psichologinė socialinė patirtis vaikystėje (neadekvatus elgesys šeimoje: perdėta/nepakankama globa, nedarni, nepilna šeima ir kt.), o ligas pagreitinantys veiksniai – įvykiai, buvę prieš sutrikimą, galvos traumos, stresai, socialiniai veiksniai (artimųjų netektis, konfliktai šeimoje ir kita). Reikėtų paminėti ir ligą pratęsiančius veiksnius. Tai – socialinė atskirtis (žmogus pasitraukia iš bendruomenės, kitais atvejais – žmogų visuomenė atmeta), kuri neretai nugramzdina į priklausomybės (alkoholis, narkotikai) liūną. Vis dėlto, kaip pripažįsta specialistai, priežasčių yra labai daug, tačiau vienos tarsi nėra… „Kai susiduria keletas minėtų priežasčių, – sako A. Jasionis, – yra didesnė rizika susirgti psichikos liga.“
Pagal psichikos sutrikimų veiksnius skiriami du dideli šio pobūdžio susirgimo spektrai: biologiniai veiksniai sąlygoja šizofreninio spektro psichikos susirgimus, socialiniai veiksniai lemia neurotinio spektro ligas.
Jei psichikos būklė trukdo pačiam žmogui ar aplinkai – jau liga
„Idealaus žmogaus nėra, – sako gydytojas psichiatras, – kiekvienas iš mūsų yra kažkiek nukrypęs nuo normos – statistinio vieneto. Kada mes kalbame ne apie nereikšmingus nukrypimus, o esame priversti konstatuoti ligą? Ogi tuomet, kai žmogaus būklė jau trukdo jam pačiam ar kelia problemų jį supančiai aplinkai.“
Kaip buvo minėta anksčiau, trukdantys psichikos sutrikimai labiau krenta į akis, kai žmogaus gyvenamoji aplinka yra labiau socializuota. Gyvenant liberalioje visuomenėje, kai žmogus yra priverstas savo galva priimti sprendimus, ant jo pečių gula visa atsakomybė už išgyvenimą, gyvenimo kokybę ir kita, net ir nedideli psichikos sutrikimai labiau matomi. Štai dėl ko ir sakoma, jog sergančiųjų psichikos ligomis daugėja. Priežastis ta pati: kuo visuomenė labiau išsivysčiusi, tuo labiau matomi tie, kurie vienaip ar kitaip labiau nutolę nuo vadinamojo statistinio vieneto, arba normos. „Mes išgyvename didžiulį informacijos srautą, kurį ne visi sugebame priimti,– sako A. Jasionis. – Nespėjęs į vadinamąjį socializacijos traukinį, žmogus greitai gali patekti į užribį, o toliau jau vyksta procesai, kurie nuo nerimtų sutrikimų pereina prie rimtos ligos. Blogiausia būna, kai žmogus tampa nepajėgus kontroliuoti situacijos (šeimyninės, darbinės), – tai vėlgi priveda prie ligos.“
„Diagnozavus psichikos ligą, – akcentuoja gydytojas, – būtinas gydymas. Medikamentai, psichologinė pagalba, socialinė koreliacija (žmogaus grąžinimas į visuomenę) – tai metodai, padedantys išbristi iš baisios duobės.“
Šizofreninio registro ligos pasireiškia tarsi savaime
Jei neurotinio spektro ligos, tinkamai jas gydant, ir išgydomos, apie šizofreninio spektro ligas to nepasakysi: tinkamas gydymas leidžia tik kontroliuoti ligą – išvengti jos atkryčio. „Apskritai šizofreninio registro ligos, – teigia gydytojas, – priklauso tai kategorijai ligų, kurios tarsi savaime atsiranda.“ Apmaudu, tačiau už akių užbėgti jai negali… Psichiatrai dažnai susiduria su reiškiniu, kada pasireiškia vadinamasis prodromas: kažkas žmoguje yra, tačiau ligos diagnozuoti negali. Tai ypač pastebima paauglių elgesyje: „išlenda“ blogas žmogaus elgesys, aplinkiniams jis atrodo keistas, net asocialus, agresyvus. Deja, jei tai būna pirmieji ligos simptomai, dažnai praeina keliolika metų, kol jie visu gražumu išlenda. A. Jasionis sako susidūręs su atvejais, kai jau diagnozavus ligą paaiškėja, jog jos užuomazgų pasitaikę paauglystėje. Tuo tikrai nenorima pasakyti, jog kiekvienas maištingas paauglys – potencialus psichinis ligonis. Štai čia ir yra visa bėda, kad mokslas tebėra nepajėgus tarsi savaime pasireiškiančių tokių ligų kontroliuoti – tiksliai negali nustatyti, kaip veikia jų mechanizmai…
Kad žmogus išliktų normalus…
Deja, nėra paruoštų receptų, kurie leistų kiekvienam gyventi gražiai, sveikai ir laimingai. Yra tik keletas patarimų. Kaip teigia psichiatrai, norėdamas išlikti normalus, žmogus turėtų skirti pakankamai dėmesio šioms gyvenimo sritims: fiziniam gyvenimui (pakankamas poilsis, sugebėjimas fiziškai atsipalaiduoti, sveika mityba); socialiniam gyvenimui (sugebėjimas palaikyti artimus ryšius bent su keletu žmonių); vidiniam (psichologiniam) gyvenimui (sugebėjimas patenkinti savo psichologinius poreikius darbe, meilėje, kūryboje); dvasiniam gyvenimui (kurį galima apibūdinti religiniais, mistiniais, antgamtiniais potyriais, kas išeina už tiesioginio patyrimo ribų). Tik tiek? Net tiek!
Laima GRIGAITYTĖ
Autorės nuotraukoje – gydytojas psichiatras Arūnas Jasionis.
