Smurtas šeimoje – vis dar kaip būtinas kasdienybės prieskonis

Ne taip jau seniai Lietuvoje įsigaliojęs naujas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje – įstatymas. Vertėtų ne tik statistiką paanalizuoti, bet ir, atsigręžus atgal, įvertinti tai, kas ir kaip atlikta. Ar pagrindiniai įstatymo vykdytojai – policininkai – jau nebijo šeimų konfliktų ir nesijaučia esą tokių besivaidijančių porų skyrybų iniciatoriai, kaip jie būgštavo lygiai prieš metus? Ar, pasikinkę įstatymą prieš smurtautojus, dabar jau gali sakyti, kad jis pasiteisino? Ar mąžta smurto šeimose? Ar dar yra erdvės įstatymo niuansus tobulinti?

Nepagarba ir smurtas

Policijos departamentas, kas mėnesį sumuodamas smurto artimoje aplinkoje atvejus, pastaruoju metu vis skelbė, kad tokių faktų po truputį mažėja. Tačiau patys skaičiai vis tiek šiurpina: Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno Matonio duomenimis, iki šių metų gruodžio 3-osios šalies policijos įstaigose gauta 17 230 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tiesa, pagal pranešimus nuvykus ir įvertinus padėtį, ne visais atvejais vertėdavo pradėti ikiteisminius tyrimus – iki gruodžio 3-iosios Lietuvos policijoje jų pradėta 7 782.

Ne vieną smurto artimoje aplinkoje bylą į teismą perdavusi Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Onutė Dirsienė „Mūsų savaitei“ teigė, kad ir tie beveik 8 000 atvejų per metus rodo, jog belieka tik apgailestauti, kad smurto šeimose tebėra labai daug. „Nepagarba vieno kitam ir psichologinis, ekonominis, fizinis, lytinis smurtas prieš šeimos narį tarsi užnuodijęs daugumą žmonių, – sakė prokurorė. – Šiurpiausia, kad tai mato ir išgyvena vaikai. Baugu, kad jie tokį šeimos modelį vėliau kurs ir patys – pagal gautą pavyzdį. Tad kada išlipsime iš skaudžios smurto problemos, galima tik paspėlioti.“

Smurto atomazga – mirtis

Šią liūdną tiesą iliustruoja ir naujausi pavyzdžiai Marijampolės apskrityje.

Neseniai Kauno apygardos teismas 13 metų nelaisvės bausme nuteisė Vilkaviškio gyventoją 43 metų Rimą Geležiūną. Aštuonis kartus už įvairius nusikaltimus teistas ir pavojingu recidyvistu jau prieš šešerius metus pripažintas vyras dabar nuteistas devintą kartą – šįkart už sugyventinės nužudymą. Tai – klasikinis besitęsusio smurto šeimoje pavyzdys, nes ir nužudytos 40 metų Rimos A. sūnus, dažnai matydavęs atskirai gyvenusią motiną, ir sugyventinių poros pažįstamieji pareigūnams liudijo, kad ši moteris ne kartą buvo sumušta R. Geležiūno, tik nenorėjo oficialiai skųstis. Rima A. kentė smurto išpuolius, nes greitai susitaikydavo su savo skriaudiku – jai užtekdavo naujo bendro pasisėdėjimo prie butelio.

Nuolatinio darbo neturėjusi pora kartu gyveno vos pusę metų. Pernykštės gegužės 13-ąją Rima A. buvo nužudyta, nes sugyventinį supykdė prieš tai kartu su juo girtavusios šios moters elgesys: Rima A. namo koridoriuje buvo netyčia išvertusi kibirą su išmatomis. Dėl to savo nuomininkus barė namo šeimininkas, taip pat dažnai girtaudavęs kartu.

Kadangi Rima A. nebepajėgė pati sutvarkyti dvokiančio koridoriaus, tai padarė įtūžęs R. Geležiūnas. Bet padarė pačia didžiausia – moters gyvybės – kaina. „Tvarkdarys“ paprasčiausiai savo moterį stipriai apdaužė bei suspardė ir, palikęs mirti lovoje, išėjo iš namų.

Viskas paaiškėjo, kai mirusią nuomininkę, lovoje įtartinai užklotą balta antklode, aptiko namo šeimininkas, užėjęs vėl kviesti poros prie butelio.

Teismo medicinos specialistai nustatė, kad Rima A. mirė nuo daugybės galvos, pilvo, krūtinės sužalojimų (20 smūgių). Be to, aptikta ir daugiau sužalojimų, kurie niekam nesiskundusiai nelaimėlei buvę padaryti anksčiau. Jie – sugyventinio smurto pasekmė.

Blaivių smurtautojų – vienetai

Toks smurto šeimose modelis, kai nesantaiką augina alkoholis, yra dažnas. Anot Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vado Nerijaus Sujetos, girtavimas – pagrindinis tokių porų bruožas, tapęs gyvenimo būdu. Pareigūno žiniomis, net per 80 procentų smurto artimoje aplinkoje atvejų – besaikio girtavimo pasekmė. „Tokių atvejų, kad dėl smurtavimo namie būtume įtarę blaivų asmenį, mūsų krašte neprisimenu, –sakė pareigūnas. – Nors Lietuvos mastu gal ir buvę.“

Girtavimas ir nepagarba šeimose neretai baigiasi ne tik fiziniu smurtu, bet ir lytiniu. Tokio smurto aukomis dažniau tampa moterys. Bet neretai – ir mažamečiai ar nepilnamečiai vaikai.

„Tikslios statistikos apie lytinį smurtą šeimose neturime – jos net negali būti, nes seksualinių smurtautojų aukos vis dar linkusios slėpti tai, – sakė N. Sujeta. – Joms ir gėda, ir baugu, kad smurtautojas vėliau keršys, bus dar žiauresnis.“

Baudė lytiniu smurtu

Tokiomis baimėmis keletą metų gyveno ir marijampolietė 30 metų Judita, kurios vardas dėl suprantamų priežasčių pakeistas. Moteris išdrįso kreiptis į policiją tik tada, kai sugyventinio buvo ne tik stipriai sumušta, bet ir įbauginta bei lytiškai išniekinta. Be to, policiją į sugyventinių butą iškvietė vėlyvos praeivės, išgirdusios iš baimės ir skausmo rėkiančios nelaimėlės balsą ir pamačiusios daugiabučio balkone tąsomą bei daužomą moterį.

Kai atvyko policijos pareigūnai, jiems iškart buvo aišku, kas įvykę: Judita buvo kruvinu ir sutinusiu veidu. Bet, kaip įprasta, moteris nepuolė skųstis, baugščiai žvilgčiodama į sugyventinį. Ji prabilo tik ligoninėje – medikams.

Judita pasakojo, kokiu išsigimėliu kelias paras buvo pavirtęs jos keturis kartus teistas sugyventinis 34 metų Valdas M.: po kilusio įprasto žodinio konflikto įsiutęs vyras „auklėjo“ Juditą smūgiais ir spyriais, paskui atsinešė elektrinį lituoklį, jį įkaitino ir grasino ant moters kūno išdeginti žodį „kalė“. Po to karštą lituoklį vis artino moteriai prie kojos. Paskui vyras Juditą vėl daužė, tąsė už plaukų, smaugė, o galiausiai, nutempęs į lovą, privertė patenkinti jo lytinę aistrą, iškrypėliškai tyčiodamasis.

Po „seanso“ Valdas M. nurodė savo aukai niekam nesiskųsti, nes būsią dar blogiau – jis ją greitai surasiąs, išvešiąs į mišką, perpjausiąs gerklę ir užkasiąs. „Arba užteks išmesti tave iš balkono ir visus įtikinti, kad iškritai pati, – nestokojo fantazijos žiaurus smurtautojas. – Šiandien pakaks – ryt pratęsime.“

Panašiai egzekutorius elgėsi tris dienas. Už tai jis, Juditai pasiskundus, buvo suimtas, o kiek vėliau ir nuteistas. Marijampolės rajono apylinkės teismas smurtautojo elgesį įvertino laisvės atėmimu – 5 metų bausme.

Patėvio gniaužtuose

Jau minėta, kad namiškiai lytiškai smurtauja ir prieš vaikus, paauglius. Prieš kelias savaites tokią Marijampolės krašto istoriją pagarsino ją išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas.

Galima tik stebėtis, kad 30 metų marijampolietis Dainius D., įsitaisęs sugyventinę viename Marijampolės savivaldybės kaime, net penkerius metus bandė paversti meiluže jos tuo metu mažametę dukrelę.

Gabrielė (taip pavadinkime mergaitę – V. K.), kuriai dabar 16 metų, motinos sugyventinio išpuolius nutraukė tik pasiskundusi savo gerai bičiulei mokykloje. Tik tada apie Gabrielės kančias sužinota Marijampolės vaikų teisių apsaugos skyriuje (VTAS), kreiptasi į teisėsaugos pareigūnus.

Anot Gabrielės, kurios tikrasis tėtis iki šiol nežinomas, nes to nenori (arba net nežino – V. K.) jos mama, iš pradžių naujasis gyventojas jai niekuo netrukdė. Tylus, bet klastingas lytinis smurtautojas Dainiuje prabudo po to, kai sugyventinė, Gabrielės mama, pagimdė jam dukterį. Vyras, galbūt stokojęs savo moters dėmesio, o galbūt ja bodėjęsis, pradėjo priekabiauti prie tuo metu 10 metų Gabrielės – glaustydavosi, bučiuodavo ją, liesdavo krūtinę, sėdmenis. Rankas į darbą vyras paleisdavo tik tada, kai namie nebūdavo sugyventinės ir kai jis būdavo girtas.

Trejus metus podukrą gaudyte gaudydavęs Dainius kartą namie mergaitę ir išžagino. Tuomet jai buvo 13 metų. Vėliau vėl siekdavo to paties, bet Gabrielė išsisukdavo, pabėgdavo.

Vulgariais veiksmais Dainius vertė paauglę gyventi nuolatinėje baimėje. Galiausiai ūgtelėjusios Gabrielės kantrybė po penkerių metų trūko – ji pradėjo ieškotis pagalbos už namų sienų.

Apie Dainiaus „meiles“ sužinojo Gabrielės mama ir teta, jo tėvas. Vyras nieko neneigė, atsiprašinėjo, todėl Gabrielės mama jam iškart atleido. Giminaičiai nesikišo. Galbūt tai ir paskatino jauną vyrą veikti toliau, kol jį sustabdė paauglės ryžtas išsivaduoti.

„Aklos“ motinos

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, liudininkų parodymus, psichologų išvadas, pripažino Dainiaus D. kaltę ir paskyrė marijampoliečiui 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iki tol neteistas, kadaise tik 8 klases baigęs vyras, iki teismo džiaugęsis laisve, buvo suimtas teismo salėje.

Šią Gabrielės kančios istoriją gerai žinantis Marijampolės VTAS vyriausiasis specialistas Gintautas Pajaujis teigė labiausiai nustebęs ir nuliūdęs, kad dukters kančios ir pasikeitusio elgesio per penkerius metus nepastebėjo jos mama, o paskui dar ir buvo linkusi labiau patikėti ne dukra, o sugyventiniu.

„Deja, tokiose situacijoje taip elgiasi nemažai motinų – jų per mano darbo patirtį tikrai buvo daugiau, negu tokių, kurios iškart stojo pasiskundusios dukros pusėn, – neslėpė G. Pajaujis. – Ir išvis yra ypač mažai atvejų, kai apie įtariamą lytinę prievartą šeimoje pirmiausia mums praneša nukentėjusio vaiko mama. Mamos arba bijo viešumo, subirsiančio šeimos gyvenimo, arba nepažįsta savo vaiko, nes per mažai dėmesio jam skiria, ir nemato problemos.“

Beje, psichologai ir statistikai tvirtina, kad lytinę prievartą patyrę nepilnamečiai – tai dažniausiai savo artimos aplinkos – šeimos narių, giminaičių, gerų pažįstamųjų – lytinio smurto aukos.

Atlaidžios aukos

Ar apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas pajėgus sumažinti fizinį, lytinį ir kitokį smurtą šeimose?

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė O. Dirsienė linkusi palankiai vertinti šį įstatymą jau vien dėl to, kad dėl jo „naminio smurto“ problemą pareigūnai gali spręsti ir be smurto aukos oficialaus skundo, prašymo jai padėti. Iki tol policininkai net vengdavo vykti į šeimas pagal iškvietimus dėl smurto, nes smurto aukos dažniausiai per kelias minutes persigalvodavo ir stodavo smurtautojo pusėn, skundo nerašydavo – pareigūnų kelionė būdavo bevertė.

„Bet kol smurto aukos – dažniausiai moterys – pačios nenorės padėti sau ir nesieks išlipti iš to smurto, tol smurtautojai savęs netramdys, – sakė O. Dirsienė. – Mat pusė tokių aukų, ir priėmus tramdantį įstatymą, vis tiek tuoj pat atleidžia savo smurtautojui, varsto prokuratūros kabinetus, atkakliai ieškodamos kelio išvežtą smurtautoją susigrąžinti.“

Pareigūnai galėtų papasakoti ne vieną atvejį, kaip vakarykštės smurto aukos kitą dieną graudina juos įvairiais siužetais: esą reikia sugrąžinti smurtavusį vyrą į namus vien dėl vaikų, kad jis galėtų kartu sėstis prie stalo kokios nors šventės proga, stinga smurtautojo rankų ūkyje, prarandamos vyro uždirbamos lėšos, baiminamasi dėl to, kad vyras gali prarasti darbą. Šios visos iškilusios problemos smurto aukai dažnai atrodo kur kas didesnės, negu nuolatinė kančia ir baimė, sėjama nepažabojamo smurtautojo.

Dažnai – beprasmė kova

Jau minėto policijos pareigūno N. Sujetos teigimu, tos nuolankios ir atlaidžios smurto aukos, ne paslaptis, „muša“ policijos pareigūnų motyvaciją dirbant pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. „Beprasmiški tyrimai, sugaištas laikas, išeikvotas transporto kuras – smurto aukų piktnaudžiavimo pasekmė, – apgailestavo pareigūnas. – O svarbiausia – beprasmė kova su smurtu.“

Kita vertus, kaip samprotavo N. Sujeta, klestintis smurtas – opi visuomenės problema, ir vien įstatymas bei bausmės smurto mastų nesumažins. „Argi alkoholikas, nubaustas už girtavimą, tampa blaivininku? – retoriškai klausė palygindamas pareigūnas. – Problema turi būti sprendžiama giliai, iš visų pusių, sutelkus bendras jėgas.“

Daugiausia smurto artimoje aplinkoje atvejų, kaip pastebėjo policininkas N. Sujeta, užfiksuojama tada, kai žmonės turi progą išgerti – ar ką nors švenčia, ar tik gauna pašalpas, pensijas, atlyginimus. „Mūsų nestebina ir tokia smurtautojų gausa, kokią visuomenei informacijomis atskleidė statistikai, – prisipažino pareigūnas, – nes tokia pati padėtis buvo ir iki įsigaliojant minėtam įstatymui, tik taip dažnai nebuvo viešinami skaičiai. Visko savo kasdienybėje matančius pareigūnus kartais nustebina tik, pavyzdžiui, smurtautojo amžius – kai namie siaučia 70-metį perkopęs pensininkas, o sugraudina – smurto liudytojais tapę vaikai. Tokie atvejai net policininkus labai veikia emociškai. Būna, kad pareigūnas, laukdamas asmenų, kurie gali laikinai priglausti smurtautojų mažylius, sėdi su vaikais kelias valandas ir žaidžia.“

Bet vis dėlto, anot N. Sujetos, policininkai šiandien gali teigti, kad pernai priimtas įstatymas pasiteisino, nes jau ne vienu atveju pažabojo aktyvų smurtautoją, pabūgusį dažnesnių „komandiruočių“ į policiją ir teistumo, padėjo ryžtingiau keisti savo gyvenimą ne vienai vakarykštei smurto šeimoje aukai, paprotino potencialų chuliganą, išgirdusį apie pančius kitam tokiam smurtautojui.

Tobulumui ribų nėra

Kad nuo pernykščio gruodžio aktyviau veikia, kaip pati pavadino, „vyrų radijas“, džiaugiasi ir minėto įstatymo rengėjus nuolat aktyvinusi Marijampolės apskrities moters veiklos centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė. „Kai tik pradėjo policijos ekipažai išvežti iš namų smurtavusius vyrus, kartu pradėjo plačiai sklisti ir ši žinia apie išvežtą kaimyną, giminaitį ar šiaip pažįstamąjį, o kiti tokio plauko vyrai, kurie dar mąsto, skubiai įvertino išvežtųjų patirtį ir prisivertė tramdytis, – sakė seniai su „naminiais smurtautojais“ kovojanti visuomenininkė. – Bet, žinoma, įstatymui dar yra kur ir kaip tobulėti.“

Anot A. Blauzdžiūnienės, jai nesuprantama, kodėl smurto aukos linkusios savo problemą spręsti vienos, jeigu specialistų pagalba smurtu dvelkiančioje šeimoje tikrai būtų efektyvesnė – smurtą patyrusi auka pasijaustų stipresnė, saugesnė. „Manau, kad į įvykio vietą nuvažiavę policininkai ne visada informuoja auką apie galimybę jai gauti mūsų centro žmonių pagalbą: esu girdėjusi, kad pareigūnai tik greitakalbe paklausia, „ar reikėtų pagalbos iš SPC“, o sutrikusi auka atsisako, nes arba nežino, kad tai – specializuotas pagalbos centras, arba netgi išsigąsta panašiu raidžių deriniu vadinamos Specialiųjų tyrimų tarnybos“, – apie pasitaikančius kuriozus kalbėjo A. Blauzdžiūnienė.

Taip pat pašnekovė įsitikinusi, kad smurtas šeimose sėkmingiau būtų raunamas su šaknimis, jeigu įstatymu būtų panaikinta galimybė aukai taikytis su smurtautoju. „Žinau, kad daug moterų tuoj atleidžia savo egzekutoriui, nes jo rankos labai reikalingos namų ūkyje ir panašiai, be to, pora dar net negalvoja apie skyrybas, todėl teismo įpareigotam laikinai kitur gyventi smurtautojui jo auka neretai pati slapta atveria namų duris, – pasakojo A. Blauzdžiūnienė. – Tai – prastas smurtautojo auklėjimas, neveiksmingas. Moterys turi bausti prasižengėlį iki galo. Kai dėl smurto artimoje aplinkoje kenčia vaikai, kai žlugdoma žmogaus savivertė, kai jis stumiamas į depresiją, tai jau tampa visų bendru rūpesčiu. To rūpesčio tikslas – kad smurto būtų mažiau. O baimės ir atlaidumo stereotipai tikrai nepagerins gyvenimo.“

Vida KARALIŪNAITĖ

Nr. 2,   2012 m. gruodžio 15–21 d.

TIK SKAIČIAIS:

***Marijampolės apskrities policijos įstaigose nuo praėjusių metų gruodžio 15-osios iki šių metų gruodžio 1-osios įregistruotas 641 pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje.

***Pagal užfiksuotus faktus (neskaičiuojant pagal gyventojų skaičių) daugiausia smurto šeimoje atvejų būta Jurbarko krašte (260), Vilkaviškio (142), Marijampolės (106), toliau rikiuojasi Šakių kraštas (69), Kazlų Rūdos (35), Kalvarijos (29).

***Per tą patį laikotarpį 6 smurtautojai Marijampolės apskrities teritorijoje dėl savo tokio elgesio įkliuvo ne po vieną kartą.